Kaltuva – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kaltę, nuodėmę, nusikaltimą arba bausmę už nusikaltimą.
Daugiau vartotas senojoje raštijoje (pvz., religiniuose tekstuose, istoriniuose dokumentuose), šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas.
Pavyzdžiai:
1. „Kiekvienas žmogus turi atgailauti už savo kaltuvą.“ (kontekste – už nuodėmes)
2. „Teismas nustatė jam sunkią kaltuvą.“ (senoviniame kontekste – bausmė)
Sinonimai: kaltė, nusikaltimas, nuodėmė, bausmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.