kalniau

Kalniau – tai veiksmažodžio kalnėti (liūdėti, sielvartauti) senoji formos kamieno vienaskaitos 1-as asmuo: aš kalniau = aš liūdau / sielvartavau.

Pavyzdžiai:
- Ilgai kalniau dėl tavo išvykimo.
- Ji kalniau viena kambaryje.

Pastaba: Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje lietuvių kalboje, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse. Dabar dažniau sakoma liūdėjau, sielvartavau.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalniau' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kalniau – tai veiksmažodžio kalnėti (liūdėti, sielvartauti) senoji formos kamieno vienaskaitos 1-as asmuo: aš kalniau = aš liūdau / sielvartavau. Pavyzdžiai: - Ilgai kalniau dėl tavo išvykimo. - Ji kalniau viena kambaryje. Pastaba: Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje lietuvių kalboje, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse. Dabar dažniau sakoma liūdėjau, sielvartavau.