Kalmė – ramybės, tylaus ir ramaus atmosferos būsena.
Pavyzdžiai:
1. Po audros įsigalėjo kalmė.
2. Jūroje buvo absoliuti kalmė – vandens paviršius kaip veidrodis.
3. Naktį miške valdė gamtinė kalmė.
4. Jo žodžiai atnešė kalmės jausmą.
Sinonimai: ramybė, tyla, nuovargis (prieš audrą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.