kalbybė

Kalbybė – tai žodžio ar posakio reikšmė, kuri atsiranda dėl jo vartojimo įprastoje kalboje, o ne pagal griežtas taisykles ar etimologiją. Tai reiškia, kad žodis suprantamas ir vartojamas pagal įprastą (dažnai supaprastintą) vartoseną, net jei tai neatitinka jo pirminės reikšmės ar logikos.

Pavyzdžiai:
1. „Pavasaris“ – pagal kalbybę dažnai reiškia bet kokį šiltą, gražų laiką (net ir rudenį), nors pagal taisykles tai konkretus metų laikas.
2. „Aš tau parodysiu!“ – pagal kalbybę tai grasinimas, nors pažodžiui reikštų „aš tau ką nors rodysiu“.
3. „Skaitau knygą“ – kalbybėje tai gali reikšti „studijuoju“ ar „suprantu situaciją“, ne tik tiesioginį skaitymą.

Trumpai: kalbybė – tai praktinė, kasdienė žodžio reikšmė, kurią suteikia pats kalba jos vartotojai.

Įrašas
Paaiškinimas	Kalbybė – tai žodžio ar posakio reikšmė, kuri atsiranda dėl jo vartojimo įprastoje kalboje, o ne pagal griežtas taisykles ar etimologiją. Tai reiškia, kad žodis suprantamas ir vartojamas pagal įprastą (dažnai supaprastintą) vartoseną, net jei tai neatitinka jo pirminės reikšmės ar logikos. Pavyzdžiai: 1. „Pavasaris“ – pagal kalbybę dažnai reiškia bet kokį šiltą, gražų laiką (net ir rudenį), nors pagal taisykles tai konkretus metų laikas. 2. „Aš tau parodysiu!“ – pagal kalbybę tai grasinimas, nors pažodžiui reikštų „aš tau ką nors rodysiu“. 3. „Skaitau knygą“ – kalbybėje tai gali reikšti „studijuoju“ ar „suprantu situaciją“, ne tik tiesioginį skaitymą. Trumpai: kalbybė – tai praktinė, kasdienė žodžio reikšmė, kurią suteikia pats kalba jos vartotojai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.