kalbti

kal̃bti, -sta, -o. kálbti pradėti kalbėti: Ar kal̃bsta jau tavo vaikas, bo mano jau prakalbo?
įsikal̃bti

1. įsileisti į kalbą, įsišnekėti: Mes įsikal̃bom, tai ir patikėjo. Įsikalbom po biškį su tuo žmogu.

2. prasitarti: Įsikal̃bo merga, kad ją visi skriaudžia.
išsikal̃bti

1. išsišnekėti, išsipasakoti: Nuo širdies su juo išsikalbome ir parėjom kartu namo. Išsikal̃bom su kaiminka, ir pasakiau. Išsikalbaũ su juomi vakar. Pasižinom ir išsikal̃bom su savo keliabendriu. Išsikalbęs gavau žinoti, jog mane veža į sodžių.

2. prasitarti.
prakal̃bti. pradėti kalbėti: Nebylys prakal̃bo. Puronis atsisuko į Amalį ir staiga prakalbo. Žmogui bežiūrint, kas čia būsią, prakalbo angis vaitodama. Tylėjau ligi šiol, ale prakalbaũ, t. y. kalbą į svietą paleidau. Tylėjo tylėjo, ir prakálbo. Žmonės prakal̃bo, kad verpykla vėl pradės verpt vilnas. Vaikelis prakal̃bo. Prakal̃bo lietuviškai. Tada ją nunešė. nežinomon šalin, ir prakalbo kumelukas. Ogi bra katinas ir prakalbo. Neprakalbo tėvutėlis, mano sengalvėlis. Dukrelė prakalbusi, žodelį pratarusi. Abudu kartu prakalbo. Prakalbo senyvas plikis vyras. Ji prakalbo ir šyptelėjo. Jis tuoj prakalbo apie jam rūpimą dalyką. Prajuko prakalbo visas būrys. Išgirdai, kaip kažin kas prakalbo iš tavo lūpų. Prakalbo nežadžia. | Buvo prakal̃bę bobos, kad duktė apsiženijus.
sukal̃bti

1. imti kalbėti: Buvau jau primigus – kažin kas sukálbo, ir nubudau. | Buvo sukalbę, kad Vaitiekūnaičia išteka.

2. suderėti, sulygti: Pardaviau pardaviau Vilniaus kupčiukėliam, sukalbau sukalbau du šimtu rublelių.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalbti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x