kalbėtojiškas
"Kalbėtojiškas" reiškia kasdienės, neoficialios, natūralios kalbos būseną, priešingą rašytinei, literatūrinei ar griežtai normuotai kalbai.
Pagrindiniai bruožai:
- Paprastesnė sintaksė, dažnai trumpi ar neužbaigti sakiniai.
- Vartojami bendrinės kalbos variantai, žargonas, šnekamosios formos (pvz., "einu" vietoj "einame").
- Dažni įvairūs įterpiniai (na, žinai, ta prasme).
Pavyzdžiai:
1. Rašytinė kalba: "Aš negaliu šiandien ateiti, nes susirgau."
Kalbėtojiška versija: "Šiandien negaliu, sergu, žinai."
2. Rašytinė: "Man labai patiko tas filmas."
Kalbėtojiška: "Filmą buvo super, tiesiog wow!"
3. Pokalbio fragmentas:
– Kur tu?
– Jau autobuse, greit būsiu. Ai, pamiršau piniginę!
Svarbu: Kalbėtojiška kalba nėra "neteisinga", ji tiesiog atspindi gyvą, spontanišką bendravimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.