kalavartininkas

Kalavartininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis kareivį, ginkluotą kalaviju (ilgu dvigalo kardu). Dažniausiai vartotas apie viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės pėstininkus ar raitelius, kurie kaip pagrindinį ginklą naudojo kalaviją.

Pagrindinė reikšmė:
- Kalaviju ginkluotas karys.
- Nurodo kario ginkluotės tipą, o ne karinį laipsnį ar pareigas.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Istoriniuose šaltiniuose:
„Į mūšį žygiuoja 300 kalavartininkų ir 200 šaulių.“
2. Aprašant kariuomenės sudėtį:
LDK kariuomenėje kalavartininkai dažnai buvo gerai apmokyti profesionalūs kariai.
3. Meno kūriniuose:
Riteris-kalavartininkas gynė pilies vartus.

Trumpai: Kalavartininkas – kareivis, kovojantis kalaviju (XIII–XVII a. kontekste).

Įrašas
Paaiškinimas	Kalavartininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis kareivį, ginkluotą kalaviju (ilgu dvigalo kardu). Dažniausiai vartotas apie viduramžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės pėstininkus ar raitelius, kurie kaip pagrindinį ginklą naudojo kalaviją. Pagrindinė reikšmė: - Kalaviju ginkluotas karys. - Nurodo kario ginkluotės tipą, o ne karinį laipsnį ar pareigas. Pavyzdžiai vartojimo: 1. Istoriniuose šaltiniuose: „Į mūšį žygiuoja 300 kalavartininkų ir 200 šaulių.“ 2. Aprašant kariuomenės sudėtį: LDK kariuomenėje kalavartininkai dažnai buvo gerai apmokyti profesionalūs kariai. 3. Meno kūriniuose: Riteris-kalavartininkas gynė pilies vartus. Trumpai: Kalavartininkas – kareivis, kovojantis kalaviju (XIII–XVII a. kontekste).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.