Kalataukė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, netvarkingą, prastai sutvarkytą ar apleistą namą, trobelę, pastogę. Dažnai vartojama su neigiama ar paniekinama konotacija.
Pavyzdžiai:
1. Už miško stovi viena seną kalataukę.
2. Gyveno prastai – tik kalataukėje su plyšytais stogais.
3. Po tėvo mirties sodyboje liko tik apgriuvusi kalataukė.
Sinonimai: lūšna, pastogė, užeiga, trobelė (bet prastesnė būklė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.