kalataila

Kalataila – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kalbos uodega, pabaigą, paskutinę frazės dalį (pvz., eilėraščio, posakio). Dažnai vartojama kalbant apie priešpaskutinį eilės žodį eilėraštyje.

Pavyzdžiai:
1. Eilėraštyje:
"Lauke šalta, vejas pučia,
Širdį skaudžiai kalataila glušina."
(čia „kalataila“ – priešpaskutinis eilutės žodis „skaudžiai“).
2. Posakis:
"Kas per daug, tas..." – čia „kalataila“ būtų trūkstama paskutinė dalis („negerai“).
3. Kalboje:
"Jis visada užstringakalatailoje" – reiškia, kad žmogus užsibūna paskutinėse frazės dalyse.

Trumpai: Kalatos pabaiga, dažniausiai eilėraščio ar posakio paskutinis/priešpaskutinis elementas.

Įrašas
Paaiškinimas	Kalataila – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kalbos uodega, pabaigą, paskutinę frazės dalį (pvz., eilėraščio, posakio). Dažnai vartojama kalbant apie priešpaskutinį eilės žodį eilėraštyje. Pavyzdžiai: 1. Eilėraštyje: "Lauke šalta, vejas pučia, Širdį skaudžiai kalataila glušina." (čia „kalataila“ – priešpaskutinis eilutės žodis „skaudžiai“). 2. Posakis: "Kas per daug, tas..." – čia „kalataila“ būtų trūkstama paskutinė dalis („negerai“). 3. Kalboje: "Jis visada užstringakalatailoje" – reiškia, kad žmogus užsibūna paskutinėse frazės dalyse. Trumpai: Kalatos pabaiga, dažniausiai eilėraščio ar posakio paskutinis/priešpaskutinis elementas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.