x
.
kalamaškà (кaлaмaжкa, kałamaszka). ant aukštų ratų su spyruoklėmis nedidelis šventinis vežimas, brikas: Jų kalamaškos buvo su matracais. Važiuot tai važiuočiau piršlėm, ale pirma reikia kalamaška sutaisyti. Jis, pasikinkęs bėrį į kalamašką, išvažiavo į miestą. Pilkit še man kalamaškon pinigus, ė rytoj ateista an mane, aš jum ir padalysiu. Kad atvažiavo su gera kalamaškà! Resorines kalamaškas kaustė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.