Kalaitė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuovargį, išsekimą, alkanumą (dažniausiai dėl sunkaus darbo ar kelionės).
Pavyzdžiai:
1. Po visos dienos lauko darbų jautėsi didelė kalaitė.
2. Ilgai keliavęs, jis kentė nuo kalaities ir troško pailsėti.
3. Kalaitė buvo tokia, kad net rankos drebėjo.
Trumpai: fizinis išsekimas ar alkis po didelio ištekėjimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.