.
kalãdinis, -ė. kaladìnis. → kaladė.
1. kuris kaladės didumo, kaip kaladė: Geriausioj krikštasuolės stalo vietoj bumso kalãdinis sūris.
2. iš kaladės padarytas: Dabar bitinykai ima vartoti Dadano avilius, tai kaladiniai visiškai savo dienas atgyveno. Seniau kaladiniai aviliai būdavo. Kaladiniuose [aviliuose] dėlto mažiau medaus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.