kalacia

Kalacia – medicininis terminas, reiškiantis pablogėjusį audinio ar organo būklę, dažniausiai dėl degeneracijos, ištirpimo ar sunykimo. Kilęs iš graikų kalos (blogas) + -kakia (būklė).

Pagrindinės reikšmės:
1. Osteokalacija – kaulų masės praradimas (pvz., osteoporozė).
2. Kardiokalacija – širdies raumens silpnėjimas.
3. Encefalokalacija – smegenų audinio degeneracija.

Pavyzdžiai vartojime:
- „Paciento osteoporozė – tai osteokalacijos forma.“
- „Ilgalaikis alkoholizmas sukelia kepenų kalaciją.“

Svarbu: Terminas retai vartojamas atskirai; dažniau naudojamas kaip priesaga (-kalacija) specialiuose terminuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kalacia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kalacia – medicininis terminas, reiškiantis pablogėjusį audinio ar organo būklę, dažniausiai dėl degeneracijos, ištirpimo ar sunykimo. Kilęs iš graikų kalos (blogas) + -kakia (būklė). Pagrindinės reikšmės: 1. Osteokalacija – kaulų masės praradimas (pvz., osteoporozė). 2. Kardiokalacija – širdies raumens silpnėjimas. 3. Encefalokalacija – smegenų audinio degeneracija. Pavyzdžiai vartojime: - „Paciento osteoporozė – tai osteokalacijos forma.“ - „Ilgalaikis alkoholizmas sukelia kepenų kalaciją.“ Svarbu: Terminas retai vartojamas atskirai; dažniau naudojamas kaip priesaga (-kalacija) specialiuose terminuose.