Kakalpuodis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kalvą, kurioje veši kaklėtos (krūmokšniai, tankūs krūmynai). Dažniausiai vartojamas kaip vietovardis arba poetiškai apibūdinant aukštą, krūmais apaugusią kalvą.
Pavyzdžiai:
1. Prie kaimo driekiasi senasis kakalpuodis, kur vaikystėje leidomės slėniais.
2. Kakalpuodžio viršūnėje stovi senovinė piliakalnio liekana.
3. Pavadinimas „Kakalpuodis“ dažnas Lietuvos toponimuose (pvz., miškų, kalvų pavadinimai).
Trumpai: Kalva su tankiais krūmais (kaklėtomis), dažnai – vietovardis ar poetiškas vaizdinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.