Kakaliuotis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kibirkštį, žiebtuvėlį (pvz., iš akmens ar metalo). Dažniausiai vartojamas pridėtinėje reikšmėje apibūdinti judriam, neramiam, ūmus žmogų (dažniausiai apie vaiką ar jauną asmenį).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė: „Senovėje ugnį įkurdavo iš kakaliuočio.“
2. Perkeltinė reikšmė: „Tas kakaliuotis – visur pralenda ir niekaup nesėdi vietoje!“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.