kaimiškis

káimiškis, -ė. kaimìškis.

1. kaimo gyventojas, kaimietis, sodietis: Kad ir kaimiškis, kitas moka gražiai apseit. Káimiškiai į baidokus malkas karavo (su karukais vežė) . Káimiškiai pasisodina tabokos. Mat jau ir káimiškės tą madą veja.

2. to paties kaimo gyventojas: Lauksargys, vienas iš kaimiškių, paskirtas dėl dabojimo laukų. Mūsų káimiškiai jau susitarė dėl sklypų. Visus kaimiškius į sueigą sušaukė. Kaimìškių žmonys tikri pagonys – apkėlė mane sunkioms kalbelėms.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>káimiškis, </b>-ė. kaimìškis. <br/>1. <span class="explanation">kaimo gyventojas, kaimietis, sodietis: </span> Kad ir kaimiškis, kitas moka gražiai apseit. Káimiškiai į baidokus malkas karavo <span class="explanation"> (su karukais vežė) </span>. Káimiškiai pasisodina tabokos. Mat jau ir káimiškės tą madą veja. <br/>2. <span class="explanation">to paties kaimo gyventojas: </span> Lauksargys, vienas iš kaimiškių, paskirtas dėl dabojimo laukų. Mūsų káimiškiai jau susitarė dėl sklypų. Visus kaimiškius į sueigą sušaukė. Kaimìškių žmonys tikri pagonys – apkėlė mane sunkioms kalbelėms.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.