kaimiškis

káimiškis, -ė. kaimìškis.

1. kaimo gyventojas, kaimietis, sodietis: Kad ir kaimiškis, kitas moka gražiai apseit. Káimiškiai į baidokus malkas karavo (su karukais vežė) . Káimiškiai pasisodina tabokos. Mat jau ir káimiškės tą madą veja.

2. to paties kaimo gyventojas: Lauksargys, vienas iš kaimiškių, paskirtas dėl dabojimo laukų. Mūsų káimiškiai jau susitarė dėl sklypų. Visus kaimiškius į sueigą sušaukė. Kaimìškių žmonys tikri pagonys – apkėlė mane sunkioms kalbelėms.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kaimiskis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis