Kaima – tai lietuviškas žodis, reiškiantis kaimo vietovę, gyvenvietę (dažniausiai mažesnę nei miestas). Kartais vartojamas kaip sinonimas žodžiui „kaimas“, bet šnekamojoje kalboje gali turėti ir švelnų poetinį/ nostalgiją keliantį atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. Užaugau ramiame kaimo prie ežero.
2. Seneliai vis dar gyvena kaimo – ten grynas oras ir ramybė.
3. Po miesto triukšmo ilgėjosi savo kaimos tylos.
Trumpai: kaima = kaimas (dažniau emocinis/ asmeninis atspalvis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.