„Kailinokai“ – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis pinigus, valiutą, turtą. Kilęs iš romų kalbos žodžio „kalo“ (juodas) arba „kaili“ (juodas), galimai susijęs su juodais (tamsiais) pinigais arba juodaisiais rinkos mainais.
Pavyzdžiai:
1. „Reikia užsidirbti kailinokų, kad galėčiau nusipirkti naują telefoną.“
2. „Jis visada turi kišenėje kailinokų – niekada neišnaudoja kortelių.“
3. „Seniai nematėm tokių kailinokų!“ (apie didelę pinigų sumą).
Pastaba: Vartojamas neformaliame kontekste, dažniausiai šnekamojoje kalboje arba specifinėse grupėse (pvz., versle, jaunimo žargone).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.