kailinaičiai

Kailinaičiai – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, kurie neturėjo nuosavo žemės, o dirbo už kailinį (natūrinį ar piniginį atlygį) didikų ar bažnyčios žemėse. Tai buvo viena iš neturtingiausių socialinių grupių LDK.

Pagrindinės savybės:
- Neturėjo nuosavo ūkio.
- Už darbą gaudavo išsinuomavę kambarį, maistą, drabužius ar nedidelį atlygį.
- Dažnai tai buvo vieniši, našlės, pabėgę vergai ar skurdžiai.

Pavyzdžiai:
1. XVII a. dokumentuose minimi kailinaičiai, dirbę dvaro ar klebonijos laukuose už duonos ir pragyvenimo prieglobstį.
2. XVIII a. inventoriuose – pvz., kailininkas, prižiūrėjęs arklius už kailinį (pinigus ar javus).
3. Rašytojo Žemaitės apysakoje „Kailinaičiai“ vaizduojami kaip skurdžiai, išnaudojami dvaro.

Terminas nyko po 1861 m. valstiečių išlaisvinimo, kai panaikinta baudžiava.

Įrašas
Paaiškinimas	Kailinaičiai – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, kurie neturėjo nuosavo žemės, o dirbo už kailinį (natūrinį ar piniginį atlygį) didikų ar bažnyčios žemėse. Tai buvo viena iš neturtingiausių socialinių grupių LDK. Pagrindinės savybės: - Neturėjo nuosavo ūkio. - Už darbą gaudavo išsinuomavę kambarį, maistą, drabužius ar nedidelį atlygį. - Dažnai tai buvo vieniši, našlės, pabėgę vergai ar skurdžiai. Pavyzdžiai: 1. XVII a. dokumentuose minimi kailinaičiai, dirbę dvaro ar klebonijos laukuose už duonos ir pragyvenimo prieglobstį. 2. XVIII a. inventoriuose – pvz., kailininkas, prižiūrėjęs arklius už kailinį (pinigus ar javus). 3. Rašytojo Žemaitės apysakoje „Kailinaičiai“ vaizduojami kaip skurdžiai, išnaudojami dvaro. Terminas nyko po 1861 m. valstiečių išlaisvinimo, kai panaikinta baudžiava.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.