kailiapalaikis

„Kailiapalaikis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai mažą, menką, niekingą sumą ar kiekį (dažniausiai apie pinigus). Jis turi neigiamą, niekinantį atspalvį.

Pavyzdžiai:
1. Už tą darbą sumokėjo kailiapalaikį – vos pragyvenimui užteko.
2. Perkant butą, ta įmoka yra tik kailiapalaikis.
3. Nepyk, čia kailiapalaikis, net neverta dėl to ginčytis.

Sinonimai: skatikas, pinigų žiupsnelis, menkystė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kailiapalaikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Kailiapalaikis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis labai mažą, menką, niekingą sumą ar kiekį (dažniausiai apie pinigus). Jis turi neigiamą, niekinantį atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Už tą darbą sumokėjo kailiapalaikį – vos pragyvenimui užteko. 2. Perkant butą, ta įmoka yra tik kailiapalaikis. 3. Nepyk, čia kailiapalaikis, net neverta dėl to ginčytis. Sinonimai: skatikas, pinigų žiupsnelis, menkystė.