Kailavarpa – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis pliką, beveik arba visai be plaukų galvą (dažniausiai apie vyrą). Kartais vartojamas ir perkeltine prasme apie nuplikusį, be augmenijos plotą.
Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis liko visiškas kailavarpa.
2. Senasis ąžuolas stovėjo kaip kailavarpa – be lapų.
3. Kai nuėmia kepurę, pasirodė jo kailavarpa.
Sinonimai: nuplikėlis, plikagalvis, plikis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.