kàdaroti, -oja, -ojo. kãdaroti. kadaruoti, tabaluoti, kabaliuoti: Ore kàdarojo pliki, įkyrūs rūkai. Pakabinot antai drobulę, ir kàdaro [ja]. Perdalyti lygiu skyrimu plaukai kadarodami dengė ausis. Ar matai, kas ten toks baltas eglėj kàdaroja? Žvėreliai, pamatę ne vieną kadarojančią baidyklę, bėgdavo kiek galėdami į mišką. Ploni žili ūsai kadarojo žemiau pliko smakro. Prie šono kadarojo išlenktas kardas. Ant jojo pečių trinyčių vietoj kadarota ugniagesio milinės. O priešaky švarko skvernai laisvai kadarojo virš pilvo. Senoviškas švarkas kàdarojosi prie jo nelaidytų kelinių. Pavadis kàdarojas.
iškàdaroti. iškãdaroti.
1. iškyboti (kurį laiką).
2. išeiti: Kur beiškàdarojo senis?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.