kaburimas

Kaburimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis pradėti drumsti, temti, apsiniaukti (dažniausiai apie orą, dangų).

Pavyzdžiai:
1. Dangus kaburta – reiškia, kad dangus apsiniaukęs, debesuotas.
2. Oras kaburta – oras drumstas, matomas rūkas ar migla.
3. Ryte kaburta, bet vėliau išsiaišėjo – ryte buvo apsiniaukę, o po to išsisklaidė debesys.

Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kaburimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kaburimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis pradėti drumsti, temti, apsiniaukti (dažniausiai apie orą, dangų). Pavyzdžiai: 1. Dangus kaburta – reiškia, kad dangus apsiniaukęs, debesuotas. 2. Oras kaburta – oras drumstas, matomas rūkas ar migla. 3. Ryte kaburta, bet vėliau išsiaišėjo – ryte buvo apsiniaukę, o po to išsisklaidė debesys. Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.