kabinė|ti, kabinėja, kabinėjo džn. mžb. kabinti.
1. daryti, kad kabėų: Sienas paveikslais kabinėti Užuolaidas kabinėti
2. kabe ar kabliu segti, segioti: Langus kabinėti
3. graibyti, graibstyti (šaukštu, rankomis): Medų kabinėti
kabinėjimas kabinėtojas, kabinėtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.