Kabeika – tai lietuviškas terminas, reiškiantis mažą, paprastą, dažniausiai medinę trobelę ar pastogę (pvz., miške, sode, darželyje). Dažnai vartojama kaip sinonimas žodžiams būdelė, laukų namelis.
Pavyzdžiai:
1. Senelis miške turi medžiotojų kabeiką, kurioje ilsisi.
2. Pasistatėm darže kabeiką sodiniams įrankiams laikyti.
3. Parke yra romantiška kabeika prie ežero.
Trumpai: tai paprasta, nedidelė pastatėlė lauke ar gamtoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.