Kabala (hebr. קַבָּלָה – 'priėmimas, tradicija') – tai mistinė-judėjinė mokymo sistema, siekianti paaiškinti santykį tarp amžinojo, paslaptingo Dievo ir baigtinio, materialaus visatos.
Pagrindinės idėjos:
- Medžių gyvenimas (hebr. Etz Chaim) – visatos sandaros schema, vaizduojanti 10 dieviškųjų emanacijų (sefirot) ir 22 jungiančius takus.
- Toros ir rašto aiškinimas per simbolius, skaičius (gematriją) ir raides.
- Tikslas – suprasti dieviškąją prigimtį, sielos kilmę ir pagerinti pasaulį (tikkun olam).
Pavyzdžiai:
1. Sefirot – dieviškosios savybės, pvz., Chesed (gailestingumas), Gevurah (galia), Tiferet (grožis).
2. Gematrija – raidžių skaitinės reikšmės. Pvz., žodis „chai“ (gyvenimas) = 8+10=18, todėl 18 laikomas laimingu skaičiumi.
3. Mistinė praktika – malda, meditacija, mitzvų (įsakymų) vykdymas kaip būdas prisijungti prie dieviškumo.
Kabala išlikusi įtakinga žydų misticizme, o vėliau adaptuota nejudėjų ezoteriniuose mokymuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.