Juslė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įprotį, įpratimą, įgūdį arba įrankį, priemonę. Dažniausiai vartojamas senesnėje literatūroje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Seniai įgytos juslės (įpročiai).
2. Medžio apdirbimo juslės (įrankiai/priemonės).
3. Jis turi gerą darbo juslę (įgūdį).
Trumpai: Retas sinonimas „įpročiui“ ar „įrankiui“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.