jundalotis

Jundalotis – tai slenkamasis kirtis lietuvių kalboje, kai kirtis pereina į priešpaskutinį skiemenį dėl kirčiuoto skiemens praradimo arba kirčiuotų priesagų atsiradimo. Tai dažnas veiksmažodžių formose.

Pavyzdžiai:
- eĩti → eina (eĩ-na) – kirčiuotas -ĩ- prarandamas, kirtis pereina į ei-.
- dir̃bti → dìrba (kirčiuota priesaga -a perkelia kirtį).
- skaĩtyti → skaĩto (priesaga -o kirčiuota).
- rašýti → rašo (ra-šo) – kirčiuotas -ý- prarandamas, kirtis pereina į priešpaskutinį skiemenį.

Tai natūralus kalbos reiškinys, padedantis išlaikyti ritmą ir kirčio dėsningumus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'jundalotis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Jundalotis – tai slenkamasis kirtis lietuvių kalboje, kai kirtis pereina į priešpaskutinį skiemenį dėl kirčiuoto skiemens praradimo arba kirčiuotų priesagų atsiradimo. Tai dažnas veiksmažodžių formose. Pavyzdžiai: - eĩti → eina (eĩ-na) – kirčiuotas -ĩ- prarandamas, kirtis pereina į ei-. - dir̃bti → dìrba (kirčiuota priesaga -a perkelia kirtį). - skaĩtyti → skaĩto (priesaga -o kirčiuota). - rašýti → rašo (ra-šo) – kirčiuotas -ý- prarandamas, kirtis pereina į priešpaskutinį skiemenį. Tai natūralus kalbos reiškinys, padedantis išlaikyti ritmą ir kirčio dėsningumus.