judinys

Judinys – tai veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą, kuris yra nukreiptas į objektą (ne savęs).

Pagrindinės reikšmės:
1. Veiksmas, kuriuo veikiama kitą daiktą ar asmenį (dažnai su galininko linksniu).
Pavyzdys: Valytoja plauna grindis. ("plauna" – judinys, nes veiksmas nukreiptas į "grindis").

2. Perėjimas iš vienos būsenos į kitą (objektas keičia savo padėtį ar savybes).
Pavyzdys: Tekintojas griauna sieną. ("griauna" – judinys, nes siena keičia būseną).

Priešingybė: Nejudinys – veiksmas, kuris lieka veikėjo viduje (pvz., "miegoti", "šypsotis").

Paprasta taisyklė: Jei galima užduoti klausimą "ką?" arba "kieno?" prie veiksmažodžio, tai dažniausiai judinys.

Įrašas
Paaiškinimas	Judinys – tai veiksmažodžio forma, reiškianti veiksmą, kuris yra nukreiptas į objektą (ne savęs). Pagrindinės reikšmės: 1. Veiksmas, kuriuo veikiama kitą daiktą ar asmenį (dažnai su galininko linksniu). Pavyzdys: Valytoja plauna grindis. ("plauna" – judinys, nes veiksmas nukreiptas į "grindis"). 2. Perėjimas iš vienos būsenos į kitą (objektas keičia savo padėtį ar savybes). Pavyzdys: Tekintojas griauna sieną. ("griauna" – judinys, nes siena keičia būseną). Priešingybė: Nejudinys – veiksmas, kuris lieka veikėjo viduje (pvz., "miegoti", "šypsotis"). Paprasta taisyklė: Jei galima užduoti klausimą "ką?" arba "kieno?" prie veiksmažodžio, tai dažniausiai judinys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.