jovėjas

„Jovėjas“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „valgantis, ėdikas“ (dažniausiai apie gyvūnus, pvz., žvėris). Kartais vartotas ir metaforiškai apie žmogų, kuris daug ėda.

Pavyzdžiai:
1. Vilkas – greitas ir žiaurus jovėjas. (apie plėšrų)
2. Senovėje mešką vadino miško jovėju.
3. Ne jovėjas esi, o kaip paukštelis sukniasi! (metaforiškai apie mažai valgantį žmogų).

Pastaba: Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	„Jovėjas“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „valgantis, ėdikas“ (dažniausiai apie gyvūnus, pvz., žvėris). Kartais vartotas ir metaforiškai apie žmogų, kuris daug ėda. Pavyzdžiai: 1. Vilkas – greitas ir žiaurus jovėjas. (apie plėšrų) 2. Senovėje mešką vadino miško jovėju. 3. Ne jovėjas esi, o kaip paukštelis sukniasi! (metaforiškai apie mažai valgantį žmogų). Pastaba: Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.