„Josmuo“ – retas, senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis asmenį, individą, žmogų (dažniau vartotas apie vyriškosios giminės asmenį). Kilęs iš žodžio „asmuo“.
Pavyzdžiai:
1. Senuosiuose raštuose minimas koks nors nepažįstamas josmuo.
2. Tai buvo keistas josmuo, visada kalbėjęs paslaptingai.
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.