Joninė – tai kalbinė priemonė, skirta pabrėžti daiktavardžio priklausymą arba kilmę, dažniausiai vartojama su asmenvardžiais, vietovardžiais ar kitais tikriniais pavadinimais.
Ji atsako į klausimą „kieno?“ ir sudaroma prie daiktavardžio pridedant priesagą -inė.
Pavyzdžiai:
- Petro → Petrinė (pvz., Petrinė kepurė – Petro kepurė).
- Vilnius → Vilniaus → Vilninė (pvz., Vilninė architektūra – Vilniaus architektūra).
- Jonas → Joninė (pvz., Joninė knyga – Jono knyga).
Pastaba: Šis terminas dažniausiai sutinkamas kalbotyroje, o kasdienėje kalboje vartojamas retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.