"Jėlė" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis "šiluma" (ypač saulės, ugnies), taip pat perkeltine prasme "aistra, užsidegimas, jausmo stiprumas".
Pavyzdžiai:
1. Saulės jėlė kaitino veidus. (fizinė šiluma)
2. Jo širdyje kilo meilės jėlė. (perkeltinė prasmė – aistra)
3. Jėlė žodžiai pakėlė minios nuotaikas. (užsidegimas, intensyvumas)
Pastaba:
Šis žodis dažniausiai sutinkamas senojoje literatūroje, poezijoje ar tarmėse, o šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.