jeine
Terminas „jeine“ yra lietuviškas šnekamosios kalbos jaustukas, kilęs iš vokiečių kalbos žodžio „ja“ (taip) su priesaga „-ne“, naudojama klausimams.
Reikšmė:
- Neįsitikinęs sutikimas arba atsakymas su abejonėmis (panašiai kaip „na gerai“, „gal būt“).
- Kartais vartojamas kaip retorinio klausimo pabaiga (pvz., „Tai einam, jeine?“).
Pavyzdžiai:
1. „Gal vakare susitinkam? – Jeine, tik vėliau.“ (sutikimas su sąlyga)
2. „Šitas filmas buvo geras, jeine?“ (ieškoma patvirtinimo)
3. „Jeine, aš ten nueisiu, bet nelabai noriu.“ (nedrąsus sutikimas).
Trumpai: „Jeine“ reiškia nevisiškai įsitikinį atsakymą arba klausimo patvirtinimą pokalbyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.