jaugalis

„Jaugalis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis naminių gyvulių bandą (dažniausiai galvijus, avis, ožkas). Vartotas kaip bendras pavadinimas ūkinių gyvūnų grupėms.

Pavyzdžiai:
1. Senelis išvarė jaugalį ganytis į pievą.
2. Kaimynas perka naują jaugalį iš kitos sodybos.
3. Raštuose minimas žodis „jaugalis“ – tai gyvuliai, laikomi ūkyje.

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'jaugalis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Jaugalis“ – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis naminių gyvulių bandą (dažniausiai galvijus, avis, ožkas). Vartotas kaip bendras pavadinimas ūkinių gyvūnų grupėms. Pavyzdžiai: 1. Senelis išvarė jaugalį ganytis į pievą. 2. Kaimynas perka naują jaugalį iš kitos sodybos. 3. Raštuose minimas žodis „jaugalis“ – tai gyvuliai, laikomi ūkyje. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse.