įzyzti

zỹzti, -ia, -ė.

1. zirzti, zvimbti: Kita bitelė susivėlavusi zyzdama parlekia. Tik zỹzia bitės. Karvę aplips juodai bimbalai, zỹs, ūš, baimė. Kitas ans zỹza, ka zỹza į rinkį, ale kuisį tuojau sugauni, tujau ans kur anttūpė, čia aną capt capt capt. I pradėjo mun aplink ausis kuisys zỹzti. Anos. kame nors zỹzė sieno [je]. Musės zỹzdamos ir kąsdamos neduoda pakajaus. Girdu, zỹza, kauka, aš nepažinau, pradėjau vaišinti su musplakiu [bites]. Zyza kaip kuisis į akis lįsdamas. Toj motka kap uodas zyziantỹs. leisti panašų kaip vabzdžių garsą: Zyzą̃s dalgis yr skudrus, ašrus. Šlaito įlankoje rūko tartoko kaminas ir zyzė pjūklas tarsi ledą pjaudamas. Kai ganydavau veršius, aš prieš vienuolika i pradedu zỹzt: veršiai uodegas užriečia i namo – ma [n] gerai. Zyzia telefonų vielos už lango. | Aplinkui zyzė kulkos. Zenono žodžiai ausyse tebezyzė.

2. verkšlenti: Vaikas kiaurą naktį zỹzė. Biškį kas, tujau pradeda zỹzti. Ar nenustosi zỹzęs!

3. įkyriai prašyti, kaulyti: Ana bezyzanti, t. y. beprašant šio to. Aš zyzù ir zyzù, kol gaunu. I ko čia zyzì kaip jei Barbė žirnių. Užkietėsu i neduosu, zỹs nezỹs. Zỹza [senas žmogus] kapeikų aluo, duok, i tiek. Nezỹzk, vis tiek neduosiu tos butelkos. Kiti galia zỹzti, o aš nereikalauju daug. A gražu taip zỹzti tos pagelbos – visims įkyrėsma. Sako, ko čia zyzì, jug aš užmokėsiu. Ans zỹzė zyzė ir išzyzė tas pirštines. Iš tinginumo daug zyzančių̃; tus ubagus į darbus varyti – miestas nešluotas. Vaikas zỹzia nupirkt armonikėlės. Tie vaikai zỹzia ir zỹzia valgyt. Kaip i ne sarmata: zyzì i zyzì kaip užsukta. Par dieną zỹzia i zỹzia, ka leisčiau vakare į nibrą. Ans zỹza i zỹza važiuoti į Rygą. Tol zỹzė, tol maldavo, kad eitumiam kartu, kol išejom. Jug duok anam, ko ans nora, matai, ka nėkaip kiteip nebengs zỹzti. O kada patsai pasimirė, paliko gaspadorystę vyresniui sūnui, bet jaunesnysis ėmė vis prašyti, kaulyti, vis zyzti, į akis lįsti be parstojimo, kad jam i ans pavestų savo gaspadorystę. Zyzk, į akis lįsk, pakasyk, pabučiuok, ir duos. | Tiek zỹzė lytaus, še kaip žliauga, verta.
zyztinaĩ. Zyztinaĩ išzyziau iš brigadininko arklį: atvažiavo vaikai, bulbes išvagos.

4. būti nepatenkintam, įkyriai kalbėti, bambėti, skųstis, priekaištauti: Nekantrus žmogus, kad anam kas netinka, zỹzia ir zỹzia. Svietas zỹzė i zỹs, kada yr buvę gerai. Zyzantì ana, negerai i negerai. Zỹzė zỹzė: ne tep valgei, ne tep apsirišai. Ana zỹza i zỹza, ir zỹza: tu čia rūkai, mun smirda. Ir ana nebejo, o tas zyzą̃s zyzą̃s. Teip ant tėvo kiaurai zyzė zyzė, teip i čia. Zỹza i zỹza atejęs kaip koks kimgrauža. Seni džiaugiams, ko turim, nezỹziam, nedejuojam. Negal teip zỹzti visą laiką pristojus. Ko čia giežys daba, ko eini zỹzdamas. Zỹza zỹza [moterys] kaip musys, nervas parėda. Zỹzti bobų mada – kaip vapsos. Mun didlios bėdos nėr, aš negaliu zỹzti. Nėr jokios bėdos, tik zỹza, badų šaukas. Zỹza, verka, o kokius numus piškinas, kaip taisos! Ko tu į akis zyzì įsilindęs? Ko čia zyzi, kurį kirminą? Zyzi kaip uodas po ausia. Pati vis zyzia: – Kelk, nusiprausk…. Tu, veidmainy, čia nezyzk man, šalia prie manęs atsisėdęs. Ko zyzi kaip vokytis melžamas. I zỹza lygu Berkis melžamas.

5. negražiai, nevykusiai dainuoti: I zỹza kaip arklamusė.
atzỹzti, -ia, àtzyzė. ateiti bambant, burbant: Àtzyza: ėda vyrą kožname žingsnė [je].
įzỹzti, -ia, į̃zyzė

1. įkalbėti, įprašyti: Į̃zyziau, ka tą lietpaltį vaikuo nupirktų. Į̃zyzė parduoti trobikę ir piningus vaikams išdalyti. Buožės vaikas, niekur tu neineisi, neinsizysì mokslan, darban – niekur.

2. įgelti: Bitė kap inzyzė ožkai, tai ožka tik striuokt i išbėgo.

3. su garsu įpilti: Įzỹzk mun alaus.
gálvą įzỹzti įkyrėti: Iñzyzė gálvą mergiotė.
išzỹzti, -ia, ìšzyzė. išprašyti, išreikalauti zyzimu, įkyrumu: Ìšzyzė iš munęs penkioleka rublių, o ar atiduos? Zyzė ir ìšzyzė rublį nu tėvo. Velnio sėkla: zyza zyza ir ìšzyza. Julė zyzė zyzė ir ìšzyzė. Zyzia zirzia [vaikai],
ar atsilaikysi – duodi, išzỹzia ko. Vandinio ir malkos vaikiščiai pritęsia, ìšzyziu.
ausìs išzỹzti įkyrėti: Visas ausìs man tie vaikai ìšzyzė. Tos kalbos išzyzė motinai ausis.
smẽgenis išzỹzti išvarginti: Vyram i smẽgens išzyztì.
nuzỹzti, -ia, nùzyzė

1. zirziant nuskristi: Pusiaukelėj musė pakilo ir nuzyzė.

2. verkšlenant nueiti: Netrukus Romukas jau tyliau nuzyzia į tą kambarį, kuriame miega.

3. bambant numirti: Zyza visą amžių, taip jau ana i nusizỹs.

4. slapta pasisavinti: Nuzyziau vieną litą nu tų uogų.
pazỹzti, -ia, pàzyzė.

1. įkyriai paprašyti, pakaulyti: Pàzyza, i gauna ko nora.

2. pabambėti, paniurnėti: Pazỹzk dar, bene šienas pats pareis į stoginę.

3. nevykusiai padainuoti: Pàzyzė pats iš paskos.
prazỹzti, -ia, pàzyzė. pralėkti zirziant pro šalį: Pro ausis prazyzė pirmas [bičių] žvalgas.
ausìs prazỹzti įkyrėti: Pràzyzė ausès, zyzdama valandų valandas.
prizỹzti, -ia, prìzyzė. gauti įkyriu prašymu, kaulijimu: Zyza i prìzyza – gauna sklypą.
suzỹzti, -ia, sùzyzė.

1. imti zyzti: Musėlę pabaidei, ana y y y i sùzyzė. Tik sùzyzė varmas, o jos. ir lekia namo. Dievui paklausus, uodas tik sùzyzė, ir niekas negalėjo suprasti, ką jis norėjo pasakyti. imti birbti: Suzyzė dviračio dinama. [Tekinamas] medis iš karto suzyzia visai kitu balsu.

2. zyziančiu balsu suniurnėti: Viena Petrutė protarpiais kažką sušvagždėdavo, suzyzdavo proverksmiais.
užzỹzti, -ia, ùžzyzė

1. imti zyzti.

2. užkankinti zyzimu: Lyg širšuolių užpulti visi, lyg uodų užzyzti [per paliūtę].
ausìs užzỹzti įkyrėti: Visą dieną zyzia ir zyzia – ausìs ùžzyzė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izyzti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x