įžlugti

.
žlùgti, žluñga (-a, žlū́gsta), -o (-ė).

1. skalbinius merkti į pelenų šarmą; pilti verdantį šarmą ant skalbinių, kad jie išmirktų prieš skalbiant: Aš žlungù žlugtą, t. y. virinu šarmą ir pilu ant kubilo su drapanomis. Rytoj dar žlugsiù, tuos. velėsiu. Kaip išaudžiam drobes, žluñgam, in žlugtus dedam, baltinam. Mano toks užvedimas, kad tik tris kartus metuos žlugtą žlungam. Mažai temigus, motina jau anksti žlugo žlugtą. Nedaug težlugsi dviem katilėliais. Nežlugtas – ne rūbas, nemuštas – ne vaikas.

2. skalbti tokiu būdu apdorotus skalbinius: Žlugtį žlùgom, ka duosma Vento [je] apšalusios, tei duosma. Drapanėles žlungù. Mūsų seselės tai darbinykės: vis žlunga žlugtelį ant ežerėlio.

3. būti virinamam ar mirkti pelenų šarme.

4. šlapti, mirkti, žliugti: Ta žemė nesausė [ja],
i žluñga teip bulbės. Žlùgo žlùgo rąstaliai i supuvo. Piemuo žlunga par dienas šlapias. Žluñga medis pelkė [je]. šlapiuoti, pūliuoti: Ta koja žlùga, varva, bėga.

5. šusti: Sudedam į tą čigūniuką, užpilam su spirgais, i jis. ten žluñga lig ryto.

6. pilti, pliaupti: Lietus kad pradėjo žlùgt, tai ir nebenustoja.

7. sunkiai griūti: Žlùgo nu lovos ant aslos kaip maišas.

8. mušti: Daugiau nieko nežino, tik vaiką žlùgt.
apžlùgti, apžluñga, -o (àpžlugė).

1. sumerkti skalbinius žlugti: Apìžlugėm rūbus. Jau rūbai apìžlugta. Apžlugsiu žlugtelį, imsiu po šimtelį, mano mielas Joneli. Blogas šarmas buvo, blogai apsižlùgo žlugtas.

2. išskalbti: Tai mano dukrelė, tai darbinykė, apžlùgo žlugtelį in ežerelio. Liepė ant ežero apžlugti žlugtelį – išvelėti, išdžiovinti ir parnešti. O tai ma [no] dukra, tai gaspadinė: apžlugo žlugtelį vidur marelių.

3. apvogti, apgauti. .
įžlùgti, įžluñga, -o (į̃žlugė)

1. įmerkti skalbinius, paruošti (žlugtą): Vakar įžlugaũ, o ryt velėsiu. Ar jau įžlùgot žlugtą?

2. įžliugti 2: Medis įžlùgęs, t. y. vandens prigėręs. Tas medis toks įžlùgęs, nė pakelti nebgal. Įžlùgę daržai, t. y. įmirkę. To lytaus buvo pilna žemė, kuri įžlugo kaip įmaišyta minklė. Įžlugusys nuodėmėse ne širdį, bet akminį turėjo.

3. įnikti, pripulti: Taigi kai įžlungì kilograman [cukraus],
tai negi lauksi tenai nespėjančių?!. Ar mėson kad įsižluñga [vaikas],
tiktai šliopt, ir meta. Telyčios anądien įsìžlugta daržan, prirauta burokų.

4. pavogti: Misli [j] o, gal nerakinta – miltų norėjo įsižlùgt.

5. įdėti, įduoti: Didelį pyragą jam iñžlugiau [per vestuves].
išžlùgti

1. išmirkti, būti išvirintiems šarme. Jau išžlùgo visi drabužiai, galėsi eiti skalbti.

2. išskalbti, išvelėti: Da kad spėč šiandiej išžlùgt rūbus.
nužlùgti

1. perpilti verdančiu šarmu: Da sykį nužlùk audeklus ir užteks.

2. išmirkius ir išvirinus šarme išskalbti: Nužlùgo tris žlugčius. Maž man padėsi žlugčio nužlùgt? Tai mano dukrelė, tai darbinykė, nužlugo žlugtelį ant ežerėlio.

3. išbalti: Žalios gijos nužlugo kaip sniegas par tris dienas žolyne patiestos.

4. dingti: Drabužiai nužlùgo, t. y. prapuolė.

5. pavogti: Anam bulbas iš pirkutės nužlùgo. Grabštus žmogus – kur eina, vis ką nors nužluñga. Petrienės drobę sode nužlùgo: tolimas neatejo, ale vietiniai.
pažlùgti

1. apmerkti skalbinius į šarmą: Vienas [vaikas] jau paaria, kitas žlugtą jau pažlunga, kitas dar ir visai mažutis.

2. pamirkti šarme.

3. pažliugti 1: Medis pažlùgęs, kurs buvo pamestas šlapio [je] vieto [je]. Pažlunga dirva. Pažlùgusi pieva, patilžusi, neišdžiūna veikiai, t. y. vis šlapia stovi. Lyguma nuolat pažlugusi vandeniu. Rudenį, kai užėjo lietūs, permirko žemė, pažlugo smiltynai, – iš duobės bala pasidarė.

4. pasigrobti: Pažlùgo gerai [svetimų pinigų],
pagyvens.
péržlugti

1. išžlugti: Daug žlugčių ji péržlugo. Kubile lieka peržlugti skalbiniai. Tada juos išvirintu vandeniu perplauna.

2. pargriūti: Aš tave patūrėsiu, kad neparžlugtumi ant žemės.
pražlùgti.

1. pražliugti: Pražlùgęs kelias.

2. pažliugti 6: Jie verkia su verkiančiu ir kraujais pražlugusiu Jezumi.
prižlùgti, prižluñga (prìžluga), -o (prìžlugė)

1. sumerkti į šarmą: Prìžluga tų rūbų kubilą. Prisižlùgom pilną trikoję rūbų, kaip tokiam šalty išvelėsma.

2. prižliugti 1: Prižlùgę ratai, nė pavažiuoti negal, arklys nepatrauka.

3. prišlapinti: Prižlùgo vaikas lopšelį.

4. prižliugti 3: Tiek poną prižlugo, kad led tik tas kvėpavo. Tėvas vaiką prìžlugė. Žulkai sustabdis tave, prižlùgs prižlùgs, i liksi be mašinos.
sužlùgti, sužluñga (sùžluga), -o (sùžlugė)

1. sumerkti į šarmą (skalbinius), paruošti žlungant: Boba sužlugė žlugtį rūbų i nusiuntė ją. paežerėn rūbų velėt. Tuos pelenuos (šarme) sùžluga tas visas [mazgotes],
pakiša žarijos [na],
tai tada išplepa pelenuos.

2. išskalbti: Mergytės mūsų didžiadarbėlės: sužlugė žlugtelį ant ežerėlio. Mūsų sesutės darbininkėlės, sužlugo žlugtelį prie Nemunėlio.

3. perlyti, permerkti: Kolei parejau, sužlùgo visą. Visą mane lietus sùžlugė.

4. sužliugti 1: Sužlùgusius drabužius parvežė. Kojos sumirkę, sužlùgę kai žlugtas. Sužlùgs vasarojas: vis lietus nenustoja, varpos žemėn sulįs. | Sužlùgom, sušilom, kol pabaigėm dirbti.

5. sužliugti 8: Aš visa sudribus, sužlùgus, jėgos neturiu. Sužlugusiu ūkinyku nu vyno ir miego.

6. sužliugti 10: Vaikas visas sužlùgęs.

7. sukristi, sukniubti: Kad leidau paršą akmeniu, te jis ir sužlùgo.

8. atsitraukti, atlėgti: Nu paskui ir sužlùgo jie nuo manę.
užžlùgti

1. pamerkti žlugti, skalbti: Nereikė ažžlùgt vaiko marškinėlių, neturėsiu kuo apvelka.

2. užsidirbti skalbiant žlugtą: Kol galėdavo, ažsižlùgdavo, kai nebegali – paskalėdoja.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izlugti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x