įžliaugti

žliaũgti, -ia, -ė.

1. smarkiai tekėti, srūti: Lyjant jau per visą dangsčių žliaũgia. Dangtis kiauras, šiaudų nebėr, – kaip tik lietus, tai ir žliaũgia visais pakraščiais. Kad lyja, net žliaũgia. Jei par naminės gėlės lapus rasa žliaũgia, greit lietus bus. Ašaros tik žliaũgia ir negaliu sustabdyt. Oho kaip dirbdavom – net prakaitas žliaũgdavo! Tiek prisitulojo, prakaitas žliaũgia. Laksto (futbolą žaidžia) vyrai, prakaitas žliaũga, tiek to įdomumo. Visas sušilęs, šlapias – prakaitas žliaugia ir per kaktą, veidą, ir per nugarą – bet jis to nejaučia. Ir iš kur to kraujo tiek emas – kadai žliaũgia. Marti kad išvirė viralą – debesys per bliūdą žliaugia.
žliaugtinaĩ. Miesčionas nepratęs, su šake pamosavo – prakaitas žliaugtinaĩ žliauga. slinkti: Smėlis ėmė žliaũgt.

2. smarkiai lyti, pliaupti: Jau naktį pabudau apie septynias – lytus žliaũgė. Jau trečią dieną žliaũga lytus, i šienas supūs negrėbtas. Nu ale mat kad apsiraugė, jau žliaũgs parnakt. Dvi savaites iš eilės žliaũgia lietus, kai nebereikia – tai žemė atmirko. Žliaũgia ir žliaũgia – nė [ra] vasaros. Būdavo, žliaũgdavo [lietus],
duobių išgrauždavo. Ak tu, pašėlo kaip žliaũga. Žliaũga, verta, kur senas galì eiti. Žliaũga i žliaũga – padirbs badus.

3. mirkti, šlapti: Žliaũgė šienas, kol įžliugo.

4. merkti.

5. šlapintis: Ot jau kokis nevala: žliaũgia ir žliaũgia kasnakt patalan.

6. tvoti, telžti: Kad žliaũgsiu per snukį, tuoj nebelįsi.

7. smarkiai verkti, žliumbti: Ko žliaugi, t.  y. rėki, verki? Ana žliaugia kaip murmulis. Ši tujaus pradėjo didžiai žliaugti. Nežliaũk, tas nėko nepadės, neprikelsi iš numirusių.

8. godžiai ėsti (ppr. šlapią, sultingą pašarą): Karvės žliaugtè žliaũgia dobilukus. Jautis, kur gera žolė, žliaugia. Gyvulys, įpuolęs į gerą žolę, tik žliaũgia, tik žliaũgia.

9. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Kad turi mėsos, paspirgyk, jei neturi, sausą [bulbienę] žliaũk. O, kad aš jų. nors geras rieškutes turėčiau. Nieko tąsyk neveikčiau, lašinius žliaugčiau ir ant krosnies per kiauras dienas tvarsyčiaus. Žliaũgia tik kap žalis žolę.
apžliaũgti, -ia, àpžliaugė

1. apsilieti, apsipilti: Išverčiau žoles, vėl – į daržą: prakaitu apsižliaugdamas, nuo usnių akuotų rankas papūsdamas.

2. apšlapinti: Šiąnakt vaikas mane àpžliaugė. Paskėlė visas šlapias – apsìžliaugė. Maž ana naktį apsižliaũgs tiek prigėrus.
įžliaũgti, -ia, į̃žliaugė.

1. įmerkti: Įžliaũgti, t. y. į vandenį sudėti. Į̃žliaugiau obalius į arielką, t. y. įmerkiau.

2. lyjant įmirkyti: Ilgas lietus labai iñžliaugė žemę.

3. smarkiai įsilyti: Kad tik par daug neįsižliaũgtų. Dangus murksojo apniukęs, rodės, kaipmat pradės krapnoti arba visai įsižliaugs.
išžliaũgti, -ia, ìšžliaugė. godžiai išvalgyti: Bliūdą salotų ìšžliaugiau.
nužliaũgti, -ia, nùžliaugė.

1. sudrėkinti, suvilgyti: Jie brido rasos nužliaugta ežia, versdami užgriuvusius rugius nuo tako. Saulė riedėjo pavakarėn, ir lietaus nužliaugtos, nupilkusios rugienos parausvėjo.

2. paviršium nuėsti: Karvės nùžliaugė jaunus dobiliukus. Vyskupų posesija buvo taip tuščia, kad net ožkos neatsirado rinkoje peraugusiai žolei nužliaugti.
pažliaũgti, -ia, pàžliaugė

1. kurį laiką srūti.

2. kurį laiką lyti.

3. kurį laiką verkti.

4. pamerkti. |.

5. godžiai ko pavalgyti: Kai atsiranda žemuogių, pažliaũgiam su pienu.
prižliaũgti, -ia (prìžliaugia), prìžliaugė.

1. daug prilyti: Prỹžliaugė pilnas pievas vandens. Tiek prìžliaugė, tiek prilijo!

2. priėsti, priryti žalio, sultingo pašaro: Lapų prižliaũgus stovi, nei galvos nelenkia [karvė]. Karvės su rasa dobilų greit prižliaũgia.

3. godžiai privalgyti, priryti: Žalių kopūstų prìžliaugė ir išėjo. Vaikas vėl rūgštynių prisižliaugė. prisigerti svaigiųjų gėrimų: Taip ir maniau – prisižliaugęs kasdien akis užsipili.

4. priskinti, prirauti: Mergelka žolių pilną pintinę prižliaugė. Prisìžliaugiau žolės kiaulėm pašert.
sužliaũgti, -ia, sùžliaugė

1. lyjant sušlapinti: Vakar lietus sužliaugė atolą.

2. suėsti minkštą, sultingą pašarą: Šitiek nuverčiau nuo šalinės šieno – visas sùžliaugtas.

3. godžiai suvalgyti: Tai ir sùžliaugei visus agurkus kaip karvė. Sùžliaugė kaip kiaulė žoles.

4. susemti, suversti į krūvą: Sužliaugė su visais pelais rugius ir veš mat į malūną. Aplink barakus priversta krūvos šiukšlių, mėlynavo ledu virtusių paplavų kauburys, sužliaugtas čia pat.

5. sugriebti, suglemžti: Kunigui mirus, gaspadinė visą turtą sùžliaugė.

6. sunaikinti: Tuos tris laiškus sùžliaugė ugnis.

7. būti apyverksniam: Jinai tokia sužliaũgusi, verksninga.
užžliaũgti, -ia, ùžžliaugė

1. imti smarkiai lyti.

2. užvalgyti, užsrėbti: Pakabarkš pakabarkš, biškį ùžžliaugė i vė eina į užpečkį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izliaugti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x