įžiūrėjimas

žiūrė́jimas. → žiūrėti:

1. Koks čia mano žiūrė́jimas viena akia. Rašytojo stebėjimo metodai bent kiek skiriasi nuo paprasto žiūrėjimo. Nuo įtempto žiūrėjimo Benui įskaudo akys. Kasdien [ligonei] švirkšto dūriai, vien slogus miegas, ilgas žiūrėjimas į lubas. Ketvirtas stabymas pajautimų kūno, o daugiausiai žiūrė́jimo ir girdėjimo. Žiūrėjimo vieta. O tų ruskių žiūrė́jimas baisiausia. Briedis būdavo retesnis žvėris, jeigu užulėkė, tai visiem žiūrė́jimo. Pažeme dideliu greičiu skrieja juodi, stori debesys, taip lekia, kad nuo žiūrėjimo net ima svaigti galva. Bei ant to stalo visada paguldysi veido duoną (veido kepalus) (duona žiūrėjimo. žiūlėjimo), kepalai žvalgymo, padėjimo).

2. Jo žmona tokia liesa, ištįsus, trumpu žiūrė́jimu. Dabar nešioja akinius tik tolimam žiūrė́jimui.

3. Argi su peiliu mėsos žiūrė́jimas. – šakučių reikia. Senam žmogui tai mes žinom vaistų ir be žiūrė́jimo. Sakau, koks žiūrė́jimas, toks ir pasveikimas bus.

4. Aš plaučių uždegimą gausiu per jo lavono žiūrė́jimą.

5. A. Vienuoliui ypač nepakenčiamas buvo valstybinių, liaudies interesų nepaisymas, žiūrėjimas vien savo grupės reikalų.

6. Kokia vaikų atogoda, žiūrė́jimas, tik iš bėdos. Vanagienei ir malkas supjovė už vaikų žiūrė́jimą, o man nė dėku, nė šlop. Už žiūrė́jimą [ligonio] gerą pryveizą nupirko – žiedą auksinį. To žiūrė́jimo nė nereikėjo: pati apsidirbo lig paskutinės valandos.

7. Už ištikimą ir sumanų tarnybos žiūrėjimą parūpino man piniginę dovaną.
apžiūrė́jimas. → apžiūrėti:

1. Vavelio apžiūrėjimą baigiame nuostabiomis Vito Stvošo skulptūromis. Peronų aikštėje būna dengtos ar atviros keleivių išvykimo ir atvykimo, autobusų stovėjimo, manevravimo, apžiūrėjimo aikštelės. Be [telyčios] apžiūrė́jimo nerašys vitinaras (veterinaras) leidimo maistan vežt. Kad nebuvo tų gydytojų, brangus apžiūrė́jimas. Daktarai labai lupa už apžiūrėjimą. Dabar jau buvau perėjęs sanitarinį apžiūrėjimą ir galėjau eiti sau. Tada reikėjo mokėti daktarui už apžiūrė́jimą.

2. Spirgėk nespirgėjęs, niekas neatsakis už tavo neapsižiūrėjimą. Tikėkite, daktare, jis čia pateko per neapsižiūrėjimą. Ponaičio būta per neapsižiūrėjimą į mano pradalgį lazdelė įsmeigta.

3. Būt nudvėsęs [šuo] nuo tavo apžiūrė́jimo. In vakarą apsižiūrė́jimas, triūsa.

4. Nu apžiūrė́jimo užauga: mėšlo nedėsi, kas augs?!

5. → apžiūrėti 6: Teisminių įrodymų apžiūrėjimas. Atsisėdau nuošaliau ant laiptų, dar kartą ryžausi pagrindiniam kišenių ir kitokių skylių apžiūrėjimui.

6. → apžiūrėti 10: Seniau tokie burtai buvo, nelaimingas apžiūrė́jimas.
atsižiūrė́jimas.

1. → atsižiūrėti 1: Kai užjudinom, tai kad lėkė be atsižiūrė́jimo. Juodu išsigandusiu pavažiavo be atsižiūrėjimo, todėl nežinojo, ar tuodu peštuku ilgai kirtosi.

2. → atsižiūrėti 3: Atsižiūrė́jimą tura turėti į senus. Savo padėtimi naudodavos be atsižiūrėjimo. Vyresnybė gaudo [rekrutus],
liepia pristatyti atgal be jokio atsižiūrėjimo ir pasigailėjimo.

3. atsidžiaugimas.
dažiūrė́jimas. → dažiūrėti 1: In bites tai reikia dažiūrė́jimo.
įžiūrė́jimas.

1. → įžiūrėti
1. Ėmė galva suktis, akyse raibti nuo įsižiūrėjimo į mirgantį orą. Nė manyti nebuvau manęs anais laikais, kad įsižiūrėjimas į jos darbą bus man kuomet naudingas. Pašėlęs įsižiūrė́jimas: mašinelę išardęs sudeda, aš nėkaip.

2. → įžiūrėti 6: Iš tikro geriausias valios pažadinimas yra giliausias dalyko prasmės įžiūrėjimas.

3. užkerėjimas negeromis akimis, blogu žvilgsniu: Įsižiūrėjimu tikėjo visos senovės tautos: baltos avys, pamačiusios juodą šunį, atsiveda juodus ėriukus.

4. išžiūrėjimas 4: Tas maišalas parvą ir įžiūrėjimą šukoliodės (šokolado) įgauna.
išžiūrė́jimas.

1. → išžiūrėti
2.

2. → išžiūrėti
4.

3. → išžiūrėti 3: Išžiūrė́jimo reik senam.

4. išvaizda: Taip darant męsa juo ilgiaus šviežia išsilaikanti ir toli geresnį išžiūrėjimą palaikanti. Bet atlapus ir aiškus mergaitės veidas turėjo tokį nekaltą ir už širdies griebiantį išsižiūrėjimą, jog rūsti poni atsileido.
nužiūrė́jimas.

1. → nužiūrėti 1: Sulig karvės nužiūrė́jimu duoda vardą. Atstumas [tarp avilių] sulig nužiūrė́jimo pleciaus.

2. → nužiūrėti 4: Nekoks buvo pačios nužiūrė́jimas, tai ir apsigavai.

3. → nužiūrėti
7. Vidurinių amžių dvasios susikaupimo ir riteriškumo pakeisti atėjo nusižiūrėjimas į žemės reikalus, energija pelnytis turto, suktumas, judrumas.

4. → nužiūrėti 12: Kad tik gyvulys pradeda skurst, tuoj būdavo kaltas nužiūrė́jimas. Devyndrekis saugo nuo nužiūrėjimo. Iš jų. lapų ger arbatą nuo akių nužiūrėjimo, kad praded [a] nykti jaunas žmogus. Tikėta, kad žmones nuo nužiūrėjimo saugo išvirkšti drabužiai, įsegta adata, česnakas, špyga kišenėje, raudona juostelė ant kairės vaiko rankos.
pažiūrė́jimas. → pažiūrėti:

1. Ir storoją dešrą prapjoviau dėl pažiūrė́jimo. Kapitonas sako: penkių šimtų rublių negailėčiau už pažiūrė́jimą [į gražuolę]. Kaip jie visi šoka, labai gražus pažiūrė́jimas. Karaliaus sūnus visai persimainė: pirma būdavo linksmas, smagus, nuo to pažiūrėjimo į tą užgintą triobą pasidarė liūdnas, susirūpinęs. Žirkles reik mokėt nutaisyt: nuo pasižiūrė́jimo nebus aštrios. Jis nelupdavo, jo pasižiūrė́jimo vaikai bijodavo. Laikė dėl pasižiūrė́jimo. Kad tas pasaulio pasižiūrė́jimas kaip sapnys: parvažiavai – ir vėl nieko. Ant pasižiūrėjimo buvę dar gražesni. Priėjo [Poderis],
pasižiūrėjo žemyn į mudu su Alyzu, ir nuo šito jo pasižiūrėjimo mes abu pašokom ant kojų.

2. Dingste pažiūrėjimo drabužių būtų atėjusi ana. Niekados nežinai, kada atsistos tau [šeimininkas] už nugaros ir pažiūrės, ar tu dirbi, ir nuo tokio pažiūrėjimo tu suksies garuose, trilinkas ir keturlinkas susiriesi.

3. žvilgsnis: Gan piktas tetė, jau pažiūrė́jimo reikia bijot. Akys jos įgriuvusios, o pažiūrėjimas užgesęs. Strošnu pasižiūrė́jimu žiūrėjo an to viso ir tą strošną žmogų.

4. išvaizda: Iš pažiūrė́jimo jis gražus. Iš pažiūrė́jimo atrodo sveikas. Tas arklys dėl vieno pažiūrė́jimo vertas pirkt. Iš pažiūrėjimo žynys matė, kad berniukas gali tikti jo reikalui. Žmonės apsidairydami kalbėjo, kad valdovas esąs labai bjaurus iš pažiūrėjimo. To boba baisi iš pažiūrė́jimo. Iš pasižiūrė́jimo nieko sau mergiotė, bet kas te žino, kokia bus iš tikrųjų.
péržiūrėjimas. páržiūrėjimas.

1. → peržiūrėti
2. Ir nutarėm atvažiuot an péržiūrėjimo prieš vestuves. Supjaustymas ir peržiūrėjimas viso kūno. Normų peržiūrėjimas. Peržiūrėjimo kalbomokslio Kuršato dar nė nepradėjau rašyti.

2. → peržiūrėti
3. Ministeris turėsiąs to persižiūrėjimo dėlei dar iš savo urėdo atsidėkavoti. Jis už savo persižiūrėjimą gana kentėjo. Jis pasiėmęs brėžuką ir, iš persižiūrėjimo įkišęs brėžamąjį galą į ausį, pradėjo pagal savo paprotį krapštyti.
piežiūrė́jimas. prižiūrėjimas 1: Už [vaiko] pyžiūrė́jimą dvidešimt rublių duoda.
pražiūrė́jimas.

1. → pražiūrėti
1.

2. → pražiūrėti
5.

3. → pražiūrėti
7.
prižiūrė́jimas. → prižiūrėti:

1. Vieną kartą gyveno karalius ir turėjo vieną mažą sūnų, kurį labai mylėjo ir dėl jo prižiūrė́jimo pasamdė tris nenkas.

2. Po sklypą [pievos] išdalina, ale tik už daržų prižiūrė́jimą.

3. → prižiūrėti 4: Užeik ton sargybinėn, tan būstan, prašyk, kad priimtų [daiktus] ant prižiūrėjimo.

4. → prižiūrėti 5: Argi tai tavo darbas arklių prižiūrėjimas? Gyvulio užskurdimas pareina nuo blogo jo prižiūrėjimo.

5. → prižiūrėti
7. Ėsame išsikraustę iš tėvynės nė dėl paleistuvystės, ne iš tinginiavimo, ne dėl prisižiūrėjimo grožybių svetur. Visa tai dėl žmonių prisižiūrė́jimo daro.

6. → prižiūrėti
9. Ateinate ing namus Dievo dėl prisižiūrėjimo, kaip kitas apsirėdė.
sužiūrė́jimas.

1. → sužiūrėti
2.

2. → sužiūrėti
3. Ji viską išmėto, neturi turto susižiūrė́jimo.

3. → sužiūrėti
9.
užžiūrė́jimas.

1. → užžiūrėti 2: Vaikus reik užžiūrėt, jei nėr gero užžiūrėjimo, tai jie lyg gyvuliukai. Užžiūrėjimui mokintinių jau neužtenka vienų mokintojų.

2. → užžiūrėti 3: Peryklose žūsta jų 15%, o prie gero užžiūrėjimo ir mažiau.

3. → užžiūrėti 4: Ta bažnyčia … reikalauja didelio užžiūrėjimo ir kašto. O likusieji kryžeivių kraštai teko į užžiūrėjimą Kazimiero.

4. → užžiūrėti
5. Tas užsižiūrėjimas jam brangiai atsiėjo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iziurejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x