žiùbinti (-yti), -ina, -ino. žibinti:
1. Žiùbink man su žiuburiu, šakaliu, šipuliu. Kiti kuls, aš, piemuo, žiùbinsu. I večerę valgysiam, i vienas žiùbinsiam. Žiùbys naktį i žvejos kitą kartą. Tas piemuo vakarą žiùbino. Pasilenkęs Čapskis ieškoti, o Plioteris uždegęs dvidešimt penkis bumažką ir žiùbina tam, ka rastų dešimtį rublių. Kam žiùbini į akis, žiùbink po kojoms. Vadino jį. Žiubriu nu žodžio žiburys, jog jis visai pasaulei žiubino. Žiùbinos senovė [je] su šakaliais. Žiùbinomos su skaloms, o matom geriausiai. Vaga patamsiais, nežiùbinas.
2. Mokėjo žmonys ir vaškines žvakes nusilieti, ale anas žiùbino tik pri nabaštiko. A vėlek reiks skalas žiùbinti. Skaldysma skalas i žiùbinsma. Dar šviesi tebėr, dar nereik žiuburio žiùbinti. Mažynikos buvo lempikės, i žiùbins.
3. Žiùbina saulė, suspirgins viską.
4. žibinti 5: Vaikams tik žiùbinti, kaip yr svetimų. Vaikai, ko čia žiùbinat, lauko! Aš žiùbinu su akimis, kad nepavogtų nagų tarpe tų puikalų. Sūkiša kaip krupiai tas krames i žiùbina – i ką jūs čia pamatysiat? Aš nežinau, aš nežiùbinu, tik kiti teip sako. Du kiūkso, du lūkso, du žiubina, keturi drepina, vienas paskuo eidamas švikš pašvikš.
5. stačiai sakyti, rėžti: Žiùbina – tavo vaikai kuliganai. Žiùbina į akis – vagis, nedoras. Žiùbinti kožnas moka, o ar visada kaip žmogus dirba. Teip žiubino vyrams į akis, jog tie turėjo ir kepures užsimauti (išeiti) .
apžiùbinti. apžibinti: Pranis apžiùbino su batareika i atpažino, kas tokie yr. Apsižiùbinam su pūsline likterna.
įžiùbinti
1. įvažiuoti su šviesomis: Įžiùbino mašina į kiemą.
2. įsiūlyti: Motriški drobužiai greit iš mados išeina – a par torą mesk, a kokiai senei įžiùbink.
3. lengvai uždirbus įsidėti: Kelias tūkstantes į kišenę įsižiùbino, i tiek.
žiùburį įžiùbinti pamokyti: Jė, įžiùbina Dievas žiùburį kožnam.
išsižiùbinti
1. kurį laiką šviesti, žibinti, išžibinti: Kiek žiemų su šakaliukais išsižiùbinom.
2. išsisukti: I ministeris kyšio meilijo, nučiupo, – išsižiùbins tokie, galia.
nužiùbinti. nuvažiuoti su šviesomis: Ai ai, ka nužiùbino mašinų eila.
pažiùbinti.
1. pažibinti 1: Pažiùbink mun su žvake pri skrynės, kol kuskelę susirasiu. Gaspadinė pažiùbino su avitaukine žvake. Pažiùbink, ekiam į sklepą. Pažiubink su skala. Kūtėj [je] galėsi su likterna pasižiùbinti.
2. drąsiai, smarkiai išsakyti, išrėžti: Pažiùbinti visi moka, visi gudrūs. Visi pažiùbina, kokie tavo vaikai. Daba pažiùbinti kožnas galia, visi pikti i sukti. Labiáu pažiùbinu stribokams: mitot iš savo žmonių ašarų.
prižiùbinti
1. visaip kaip šviesti: Kol elektros nebuvom įsivedę, žiubinomos kaip išmanydami: prisižiubinom ir su žvakėms, ir su visokioms lempoms.
2. atgauti: Jė, iš pijoko ka tu taip lengviai prižiùbintumi [skolą].
sužiùbinti. sužibinti:
1. O, ka sužiùbino elektras, jug gyvi piningai. Sužiùbino žvakes pri stebuklingo altoriaus, o nėko – nepagijo. O o, ka susižiùbinę, a i dieną nematot?!
2. Par tėvo pagrabą daug žvakių pri grabo sužiùbinau: iš karto šešias žvakes žiubinau.
užžiùbinti. užžibinti 1: Jau sutemo, reik žiuburį užžiùbinti. Mun didelės šviesybės nereik, užsižiùbinu mažą žvakelę – ir užtenka šviesos. Užsižiùbinsma elektras, piškės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.