įžindyti

žìndyti, -o (žìndžia), -ė. žįsti:

1. Žindžiu. Mačiau ją laikant ir žindomą sūnų. Ilgiausiai vaikus žìndžiau. Žìndžia vaiką pati, neduoda pieno [papildomai]. Seniau motyna liuob vaiką žìndyti lig metų. Dar̃gi maža kas žìndžia. Žìndomą nusvežiau sūnų. Moma žindžiama, vaikas žindomas. Nu tai tada jau močia auklėjo juos, krūte žìndė. Pieno buvo gana i per gana: metus žìndžiau i tik viena kaka. Vaikas iš mažo buvo nukankytas: išvežti buvom, ir nei krūte žìndyt, nei pieno buvo. Tiej junkyti (mokyti) vaikų nežìndžia. Nežìndyti, nestipri vaikai – nepieningos [moterys]:
su kokiums srutikiums nežìndysi. Kap žìndai, nėra dievaitinių. Žìndoma boba, kur ana važiuos. Nei močia jo. žìndė – pats augo. Ana nežìndžia vaikų – metuosna i vaikas. Gavėnioj ir nežìndžia maskoliai [kūdikių]. Iš [tikrojo paparčio] šaknų ir lapų padaryti arbatą nuo priepuolos mažims vaikams ir moterims žindančioms. Juk visą amžių nevaikščiosi su pilvu ir nežindysi kūdikio. Tegu juos. žìndžia raiba degulė. Nežìndomūs vaikai – palauks. Ko lendi, kur nereikia, eik vaikų žìndyt. Ir pašlovintos krūtys Marijos mergaitės, kurios žindė Christų. Žindė jį pana čysta, penėjo karalyčia išgi dangaus pienu. Vargas nėščioms ir žindžiančioms anomis dienomis! Tave, Jėzų garbingą, žindė Pana laiminga krūtimis šventomis. Žindomamjam kūdikiui jo liežuvis prie jo gomurio prilimpa iš troškulio. Penėjo, būdama gatava žindyt be kokios algos. Slibinai siūlo papus vaikamus savo ir žindo juos. Eisiugu ir pavadinsiu tau momkos iš žydaukų, kuri žindytų tau tą bernelį? Kas drįstų tai sakyt apie Abraomą, kad Zorė vaikus žindo, ir kad sūnų jam pagimdžiusi jam pasenus. Negodna moma vaikų nežìndo. Galėtumėm taip linksmai gyventi kaipo žindomasis kūdikis. Kap motka nustoja vaiką žìndžius, tai to akių boja (tas vaikas gali nužiūrėti žmogų ar gyvulį) .

2. Kiaulė žìndžia paršukus. Kiaulė atvedė daugiau paršukų, kap turi papų, kap jy juos žìndis. Guli kai velnias [kiaulė] šūduos ir kreksi: kre kre kre kre, kaip ir paršus žìndžia. Kiaulė jau nežìndo paršiukų, seniai atjunkėm. O jau prieš [atsivedant] paršiukų aždaro [kiaulę] tvartan, geriau liuobia, – tada paršiukus žindo. Lenda po pilvu katei, kad jį žìndyt [ų],
ot nedoras [kačiokas]. Telioką paki parduoda žìndžia karvės pienu. Močia vieną avinioką žìndė, kitą šalin vijo. Tiek tu supranti, kap paršelis žindomas apie tekį. Mano kumelė žìndoma (žindo) , tai nenuturiu, kap namo lekia. Karalaitis bemedžiodamas pamatė stirną, žindančią vaikus. Viena [avis],
žindydama ėriuką, motinos jausmo apimta bliauja. O meška vaikus glūpus murmėdama žìndė. Pamatė levienę bežindžiant vaiką. | Už tai aš vištą lupu, kad ana viščiukų nežindo. Boba muša vištą, ko vištelių nežìndžia. Ištižęs kai meškos žindytas. Negimdytas – ne vaikas, nežìndytas – ne veršis. Tegu gula, matysi, ana ka pradės žìndyties. Gulėsi lovo [je] kiaurai, žìndysys kaip kiaulė su tu vaiku. Briedienė du turi briedžiuku, žìndos dujai.

3. daryti veiksmą panašų į žindimą: Vienas viščiukas išsirito i jau įsikibęs į vištos mėsas žìndose, i tei [p] įsikibęs, ka negali nė atitraukt visai.
ne pirštù žìndomas gudrus: Ne pirštù žìndomas, ne vakar gimęs. Vaikas jau ne pirštù žìndomas.
žìndomas mélžiamas visi aliai vieno: Žìndomas mélžamas – visi išejo balsuoti.
apžìndyti. apžįsti.

1. pajėgti sočiai žindyti: Kiaulė gera, apžìndžia paršiukus. Avis pieninga apžindo keturis ėraičius. Anys. atsirado, ana. juos papeni, apžìndžia ir vė eina. Trijų baroniukų avelė neapžìndo. Kad jis auga tas veršis, jam strėnos eina platyn – mat karvė apžìndo.

2. žindant susargdinti: Apžìndė ana savo kūdikį. Močia vaiką apžìndo. Ji tą mažąją da apžìndys nusigandus. Mergytę apžìndė parejus (grįžo išsigandus ir pamaitino) . Kaip aš išsigandau, šitą vaiką apžìndžiau. Zlastinga buvo moteriškė, vaikus apžìndydavo. Trys mažiučiai mirė: apžìndžiau.

3. atjunkytą kūdikį vėl pažindyti: Senesnės kalba: ajezau ajezau, antrąkart apžìndė! Apžìndytas žmogus turi blogas akis. Kad vaiko akys geros būtų, tai negalima apžìndyt.

4. peržindyti: Nestaikė man tokia karvė, kad telią apžìndyt [ų].
atžìndyti.

1. nebemaitinti speniu, atpratinti nuo žindymo, atjunkyti: Trys nedėlios jau atžìndyti teliokai. Tus paršelius, kaip atžindė, i pardevė.

2. nebemaitinti krūtimi: Vaikas jau atžìndytas nuo krūties. Atžìndė vaiką ir vėl žindė. Atžìndyti paršai nuo papo. Kab atžìndys paršus, tada jau ir penės an lašinių ir skers. Atžìndo vaiką ir primeta man augyti. Kol atsižìndis, tai ir mojus atspės. Atsižindęs kumelys brangesnis.

3. atėmus nuo krūties, po kiek laiko vėl leisti žįsti: Nutraukei, ta i nebatžìndyk, – turėsi atžindūlį. Nereikia vaiką nujunkius atžindyt – būna blogų akių. Tas blogas akis turi, katras jau atžìndytas. Sako, kad to moterė yra ragana, kiti žmonės sako, kad ji yra atžindyta, tai už ko tik pasigražioja, tas ir turi pragaišti. Aš atžìndytas: esu be dalios, niekur vietos nerandu. Tikra velnėnė: nutraukta ir atžìndyta.

4. žindant padaryti vėl pieningą: Karvę nemelžiamą atžìndė veršis.
įžìndyti.

1. žindant pasotinti, padaryti kūningą, riebų: Inžìndytas telis. Kadangi geros ganyklos yra lauke, tai avelės geriau įžindžia vaikus.

2. žindant įduoti: Einu kumeliuko žindyt, paskui, kai užauš, neįžìndysi. Ne, nenor: kalba senoji, motynos įžindyta, tik šalin tur, bus naujoji su gvoltu įgirdyta.
išžìndyti.

1. kurį laiką žindyti: Pusantrų metų išžìndė motyna savo vaiką. | Įgimta mylėti savo motutė, kuri tave išžindė, išnešiojo.

2. išmaitinti žindant: Išžìndžiau du vaikus, išžìndysiu ir šitą.

3. išmaitinti speniais: Kai senė krito, tada išžìndė tuos paršelius jauniklė kiaulė.

4. leisti išžįsti: Jei sutvinkusios karvės nepamilši, ana pati išsižindys: atsiguls, o varlė išžįs.
nužìndyti.

1. žindant nupenėti: Tą veršį nužìndo i atiduoda į tą prievolę. Paskyrė iš būrio riebiai nuožindytą veršį ir liepė papjauti.

2. nutraukti žindymą, nujunkyti: Nužindžiu. Ana Samuelį savo tuojaus nužindžius, atdavė bažnyčion ant garbos Dievui. Kolei Isaokas žindulis buvo, pieną tiktai turėjo, kitų valgyklų tūlų ir gardžių ragaut negalėjo, atstatytas ir nužindytas nuog krūtų, puotospi buvo prisodintas.
pažìndyti.

1. pasotinti žindant: Motyna kūdikį pažìndė. Paskutinį kartą pažìndei i paržegnojai, i daugiau jau ne. Pažìndyk vaiką su krūtimis, ne su ožkos pienu. Ir kėliaus ryto metu pažindyt sūnų mano, o štai numirė. Pritvinkus kaka, tai pažìndžia ir vėl bėga [dirbti]. Šaltai pažindė [vaiką],
votim aplipo, nuo vočių i numirė.

2. pamaitinti speniais: Apsteliavo karvė, dar pažìndė teliuką, ir rytą radom negyvą. Palauk, kol karvė pažìndis veršuką. Jie paėdė, ožkytė juos pažindė ir visi sugulė. Sėda kaip pažindytas.

3. kurį laiką žindyti: Pažìndo mėnesį kitą, i viskas, paskiau tokios srutikės eina – vaikas nebnora papo.
péržindyti

1. per daug duoti žįsti: Duodant krūtį geresniai tankiaus duoti neg vienu kartu par daug paržindyti.

2. per daug žįsti: Pársižindė ėraitis, i paleido vidurius.
prižìndyti. duoti iki soties žįsti: Apsirgo veršis per daug prižìndytas. Dvylika paršų turi, kiaulė maža, jauna, ana jų ir neprižìndžia.
sužìndyti.

1. visą kiekį duoti išžįsti: Krekenas sugirdyti (arba sužindyti) reikia ne vėliau kaip pirmą valandą po apsiveršiavimo.

2. kurį laiką žindyti: Sužìndėm savaitę ir pardavėm ožiukus.

3. gerai pasotinti, padaryti kūningą, riebų žindant: Susižindė par mėnesį veršis, ir gavau šimtą rublių už gerai sužindytą veršį.
užžìndyti.

1. žindant išmaitinti: Kai užžìndys vaikus [kiaulė],
da biškį pagaivysme i parduosme. Šita mūs kumelė neužžìndys kumeliuko.

2. krūtimi maitinant išauginti: Nesa iž tiesos tapus yra Viešpačia viso sutvėrimo, kad tapus yra motina visų Sutvėrėjo, ir tuojau kaip ją užžindžius, išpildė žadėjimą savo ir nuvedus ją ing bažnyčią trečiuose metuose pagalei apžadą savo V [iešpačiui] Dievui ją. pašventė. kurį laiką auginti: Mane teta užžìndė iki septynių metų.

3. pažindyti: Iš to paeina ta liga, kada po pagimdymo mažo vaikelio buini moteriškė šviežiai užžindo vaiką par daug.

4. žindant suvarginti, subloginti: Mūsų kiaulė gali išdvėst, labai ažužìndyta.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izindyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x