įžilti

.
žìlti, žỹla (-na. žil̃na. -sta), -o.

1. darytis žilam, netekti tam tikrų pigmentų: Ale dar vis nežỹla plaukai. Vyram kai ūsai želia ar žỹla, tai jiem išdygsta piktas plaukas po smakru. Plaukai žỹla, žmogus bręsta. Toks pasiutimas dygstant i žìlstant. Pasiunta [vyrai] dygstant ir žil̃nant. Dygstant i žìlstant vyrams kaži kas trenka į galvą, supasiutė [ja].

2. darytis su žilais plaukais: Pasenę esam, galvos žìlsta. Žilnì kaip koks senis šimtmetinis. Būdo, seniai nei jiej sensta, nei jiej žìlsta, o miršta, tai dantes kap liepas cieli. Karas suėdė žmones, užsyk žỹla iš baimės. Jau anūkai su tavę, o vaikai jau žìlsta. Žìlsta vyrai ir širsta, nesuskalbėsi. Jis žìlo, kol pražìlo. Taigi matai, dukryte, daba geri laikai atejo, ale vis tiek i žil̃na jauni, i miršta jauni. Dvidešimt aštuonių metų buvo, pradėjo žìlt. Galva žìlsta, nosis kumpsta, dantys birsta – senatvė y [ra] liga nebipagydoma. Vaikų palikto tėvo galva be laiko žilsta. Mūsų giminė žỹla, ne plinka. Žmonės žỹla į senatvę, o kiti, matai, – juosta (dažo plaukus) . Aš tik šįryt pastebėjau, kaip jis greitai žyla ir sensta. Kvaila galva nei žyla, nei plinka. Vaikų darbais tėvo galva žilsta. Durna galva nei žìlsta, nei širsta. Durnas negalvoja i nežìlsta. Juo plikas, juo trakas, juo žilsta, juo kilsta.
žiltinaĩ. Baltas kumelys negimsta, tik arklys žiltinaĩ pražilsta.

3. balti: Viršūnėj kalvelės žilo avižos.
apžìlti.

1. pažilti: Galva senio apžìlo. Jau ir paausiai apžilo, o paskutinėmis dienomis ir jo pečiai kažkaip senatviškai susmuko. Senis pakėlė savo apžilusius antakius. Standžiai stovi, slavniai kabo visas apžilęs, o galelis plikas.
apžìlusiai.

2. pasidaryti kiek žilais plaukais: Motina jau apžìlus. Ar apžilaĩ, ar lenkiškai tik apsidažęs plaukus. Jau apsenę, gerai apsenusiu, i duktė jau apžìlusi.

3. pabalti: Apžìlę vosilkos.

4. nublukti: Nugara [drabužio] gera, tik labai apžìlus.
įžìlti. pasidaryti kiek žilam: Šį metą tik pradėjau įžìlti. Įžìlę vaikiai, visai surukę. pasidaryti žilam: Gerai inžìlęs vyras, jau metų turi šešias ir trupinėlį.
nužìlti.

1. pražilti: Kad teip jau abu paausiai nužìlę. Ūsai nužilo, plaukai nusvilo.

2. pasidaryti (visiškai) žilam: Diedas suvis nužìlęs, nuplikęs. Kap pakavojau sūnų, tai apakau ir nužilaũ. Nemylės tavę [s] vyras, nužilaĩ. Nužìlęs jau smarkiai. Dar pernai senelis jau visai nužilęs buvo. Ko taip greitai nužilái – tie mokslai privarė? Šitiek metų praėjo, nužilo Juza, o ji – prieš akis ir prieš akis. Galėjo ir manęs neatpažint, neužsigaučiau. Nužilęs ir praplikęs. Esat nebejauni, nužilę, o velnią manot.

3. nublukti: Mėlynas megztinis saulės bijo labai – tuoj nužìlsta. Nužilusi spalva yr pokarinių dažyvių, neaiški.
pažìlti.

1. pasidaryti kiek žilam: Pažìlo barzda ne an kelmo, – an žmogaus.

2. pasidaryti kiek žilų plaukų: Pažìlęs i mano brolis. Pažìlęs tokis žmogelis. Buvo Kazliškin atvažiavęs pasenęs seneliokas, pažìlęs. A, jau jis pažìlęs žmogus. O ašian pasenau ir pažilau.

3. būti menkai užbalintam: Kopūstynę išvirs, aguonų pieno įpils – būs pažìlusi putra.
pražìlti.

1. pasidaryti žilam: Barzda jam pražilus, taip kai man. Jau ir apiausiai pražìlę. Kito [žmogaus] pražil̃na plaukai keturiasdešimt metų sulaukus. I barzda teip ritinukais ritinukais vis pražìlusi.

2. pasidaryti su žilais plaukais: Be čėso pražìlo jis. Pražìlęs jau – kai obelis. Aš jau pražìlęs, bet da juodų plaukų kap kur buvo. Pažiūrėkit, kaip jis juostom pražìlęs. Gražiai pražìlęs bernas senas. Mačiau aš jį, susenėjęs, pražìlęs. Buvo neseniai Jonas atvažiavęs, dar išgėrėm, ale pražìlęs kaip šuva. Nuo tų susimaišymų ne vienas pražìlo. Tamsta daug galvoji, tai pražilaĩ. Kaipgi neraudosi, ir pražilaũ tuoj. Dvidešimti penkius metus reikėjo tarnauti, i pareina jau pražìlęs, pasenęs. Senas toks bálta gálva, kaip obelis pražìlęs dideliai. Jisai tai anksti pražìlo, o jijė ligi šiol vis da laikėsi. Plaukus kai dažo, greit pražỹla. Jei su taukais tepsi plaukus, tai pražilsi. Negalima valgyt smegenų, seni greitai dėl to pražyla. O digriškiai pasenėję, kaip oželiai pražilę, čebeliškiai jaunučiukai kaip auksiniai obuoliukai. Ir svyra, kaip sniegas pražilus, galva. Pražìlo, o protas nė vaiko neatstoja. Pasenau, pražilau – Kernavės nežinau. Pražilau ir Dubičių nepažinau. Pražylì besidabydamas, numiršti besimokydamas. Tėvas negimęs, sūnus pražìlęs. Pats negimęs, sūnus pražìlęs. Tu, seneli, prasižilai ne dėl niekų. ilgai užtrukti, užsilaukti; užsivargti: Pražilaũ belaukdama, kada jis sugrįš. Pražìlsiu aš ažu itų vaikų. Mes pražìlsim, iki tiek dobilų iškulsim. Možna pražìltienai nuo tokių darbų. Ką te aš sutvarkysiu [siūlus],
aš pražìlsiu – tokia plonybė. Katrie laka, tai nė sveikatos nežiūri, o ta žmona pražìlo, išėjo iš kantrybės. Gal jau man reiks ir pražìlt prie šitos drobės, – šitei nesaudžia. Juza žinojo: tiktai įleisk moteris pirtin, tai ir pražilsi, belaukdamas už durų, kol jos viduj išsitalaškuos.

3. pabalti, pasidaryti baltam: Paulios audeklai jau ovaš pražìlę. Kai žiedų varške šakos obelų pražyla. Pražilo nuo šitų dulkių pagriovių žolė, alksniai prie kelio, rugių pabarėliai. Rymo debesys pražilę ant žalių kalnų. | Pražilę ąžuolai šimtais metų savo amžių liekuoja.

4. būti nedaug prabalintam. Aš seniau baltytos sriubos nevalgiau, tik pražìlusią. Valgymelis, tik pražìlęs.
sužìlti.

1. pasidaryti (visai) žilam: Sužìlo jau visi plaukai.

2. pasidaryti su žilais plaukais: Sužylu. Aš jau pasenau, sužilaũ. Sužilái čia po operacijos, taip kaip i neturėjai žilo plauko. Tu, seneli, baigi vieką, ir sužilai dėlei niekų. Labai silpną ir sergantį vyrą sužilusį patale begulintį radom. imti žilti: Sužìlę muno vaikai, aš kaip jei neturu žilo plauko. Ar lengvas darbas galvas sukt, sužylì be paros. Kiek vargo buvo, labai sužìlo vyras. Vyrai sužìlsta ankstie a nuplinka.

3. būti nedaug prabalintam: Kruopai sužilę – kur maž pieno teįpiltà, ne balti, bet sužilę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izilti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x