.
žìlinti (-yti), -ina, -ino
1. zilinti 1: Žìlinau žìlinau, nėko nepadarau. Ant lentos jug lengviau pjauti, kaip čia žìlini. Žìlink žìlink, gal nupjausi. Žìlinau žìlinau tą meisą, o kietybė, i kumet tatai sulauksu, kol išvirs. Žìlink žalią meisą, kad peilis atsipjovęs. Medžius girio [je] žìlina. Ką tu čia teip ilgai žìlini, duok mun. Ir žilina kaip gudas velnią.
2. džirinti: Ką tu čia tą muziką žìlini. Ką čia žìlini, net ausys bijos. Teip žìlina, kad baisu.
3. graužti; bambėti: Nu i žìlins ta grizla kaip su mediniu pjūklu.
atžìlinti
1. atzilinti: Su tokiu peiliu neatžìlinsi. Kaip tą rąstą reik atžìlinti?
2. nuskusti: Kokią geležyną paimk ir atžìlysi man barzdą.
įžìlinti. sugebėti įpjauti: Atsipjovė peilis, nebįžìlinu.
į pakáušį įžìlinti įteigti: Nu mažo į pakaušiukùs įžìlinta: būk giramas, pats negirkias.
nužìlinti. nuzilinti: Negal nėkaip nužìlinti, peilis neaštrus. Šiaip taip nužìlinau tą pagalį. Pasiimk ašrį peilį, o su tuo kur nužìlinsi. Greičiau su kirviu nukirsi, ne ką su tokiu bukiu pjūklu nužìlinsi. Nužilinsi tik žolę, o nenupjausi su tokiu dalgiu.
pažìlinti. papjauti: Veršis pažìlintas po kaklu i nusivežtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.