įžiesti

žiẽsti, žiẽdžia, žiẽdė.

1. lipdyti, formuoti (iš molio): Žiedžiu, lipiu, lienu. Žiestas daiktas. Neduost penukšlo imaginacijai, kad nevaidina sau niekaniekių, kad nežiedžia ir neliena lėlių ir žymių, Dievui nekenčiamų. Puodus žiẽsdavo i iš šlynos. Egiptiečiai išmokė žmoniją ne tik rašyti, bet ir dailius puodus žiesti, o juk be puodo neišsivirsi valgyti! Žiedžiamàsis ratas. Mano bobutė gerai lakones žiesdavo: prisminkydavo molio, pristrindavo degytų akmenų ir lauke, pasdėjus lentukę, lipdydavo lakonę. Šitai mano dėdė, ką puodus žiẽdė. Ne šventieji puodus žiedžia. Lietuvoj molio nemaža, ir reikia būti protingiems – išnaudoti tvirtą, ilgaamžę medžiagą plytoms žiestis. daryti, gaminti: Tai žiedė [šaukštus] užsiseilėjęs. Jonas vėl roges žiẽdžia.

2. ugdyti: Galėtume pedagogikos reikalui vartoti žiesti ar žaidyti.

3. išgalvoti, kurti: Niekus mąstau, žiedžiu. Bobutė pradeda žiẽst visokias pasakas. formuoti, kurti, daryti: Jis tveria ir žiedžia patį save kiekvienu savo pasirinkimu ir ta linkme, kuria jis kreipia savo valią. |. Į viduramžių pabaigą [Europoje] ėmė žiestis ir tretysis – miestiečių, arba buržuazijos, luomas.
 pýpkes (
liùlkas) žiẽsti snausti: Nagi žiūrėkit, tas jau snaudžia, jau žiẽdžia pýpkes. Ko dar čia liulkas žiedi? Bažnyčioj sėdėdamas visą laiką liulkas žiedė.
įžiẽsti, įžiẽdžia (į̃žiedžia), į̃žiedė.

1. įlipdyti į ko vidų: Tik didelius katilus inžiedžia plyton ar sode akmeninėn krosnin, bet ne mažus. Jau taiso dumtuves, inžiẽs [krosnin]. Kas avižaitei vaikaitį inžiedė?

2. įkurti: Dumtuvė – padargas kalvėje oro srove ugniai įžiesti.

3. įžymėti: Skubėk įžiesti savo ženklą karšto kvapo ugnia.
išžiẽsti, išžiẽdžia (ìšžiedžia), ìšžiedė.

1. išžymėti: Ižžymiu, ižžiedžiu, išspaudžiu.

2. išžerti, išpilti: Sudega malka, žarjas duobelėn ìšžiedžia.
nužiẽsti, nužiẽdžia (nùžiedžia), nùžiedė.

1. žiedžiant pagaminti: Iš šlynos skavarda nužiẽsta. Anksčiau nužiẽsdavo uzboną. Nemoka žmogus nužiesti puodynės, bet moka juoktis. Jašiūnuose buvo laikoma, kad mokinys amato jau išmoko, jei per dieną nužiedžia 120 trilitrinių indų. ką nors padaryti, pastatyti (iš molio): Iš molio nùžiestas plūktinis pečius. Seni, nužiesk iš molio vaikinuką, bus lyg ir sūnus. Ir kąg numylėjo: mizerną sutvėrimą, ižg dulkių ir trupučio molių nùžiestą (ną́žiestą).

2. ką nors gražiai padaryti: Ot kas tai nùžiedžia važelį! Bernas samtį nùžiedė. Pauliučkutis kap nužiedžia lazdą, tai nat gražu žiūrėt. Aš tau nužiesiù gražų vežimuką. Iš uosio strielboj lažia nužiesta, tai vot graži. Oi, bobute, geležies nei kavolius nenužiẽs.
prižiẽsti, prižiẽdžia (prìžiedžia), prìžiedė.

1. žiedžiant prigaminti: Prìžiedė skavardelių, puodų. Kad prìžiedžiau pienpuodžių, tai bus visai vasarai.

2. ko nors daug pridaryti: Bernas prìžiedė šaukštų, tai bus visiem metam. | Tas tavo susiedas kad prižiedė vaikų. Vaikų prisižiedė kai puodų, nuspirko mašinelę, gyvena tai gyvena.
sužiẽsti, sužiẽdžia (sùžiedžia), sùžiedė.

1. žiedžiant pagaminti.

2. sukurti, sudaryti: Vargais negalais namą sužiedėm. Kūno įtaisai yra sužiesti iš įvairios medžiagos. Vėl įsiviešpatavo rimtis, kuri netruks sužiesti visokių gėrybių. Gadynė, kada susìžiedė veislės žmonijos. Kartais keistuose istorijos žaidimuose susižiedžia tokios istorinės situacijos, kurios prašosi istorinio sugretinimo. Ji. padėjo susižiesti stipriai opozicijai.

3. išugdyti, suformuoti: Jis ėjo svetaininių užkulisinių mokslų kursus ir grįžo jau visai sužiestu jaunikaičiu. Vartojimas sveiko valgymo sužiedžia taipgi sveiką ir darbščią dvasią.

4. sujungti, suvienyti: [Vytautas] surenka visas Gediminaičių žemes ir sužiedžia jas vieningon didžiulėn valstybėn. Aristotelio filosofija geniališkai sužiesta su nusistojusiu bažnyčios mokslu.

5. sužerti: Sužiesk ugnį vienon vieton.

6. suvyti: Ava žiūrėk, kokį [kamuolį] sùžiedė!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiẽsti, </b>žiẽdžia, žiẽdė. <br/>1. <span class="explanation">lipdyti, formuoti (iš molio): </span> Žiedžiu, lipiu, lienu. Žiestas daiktas. Neduost penukšlo imaginacijai, kad nevaidina sau niekaniekių, kad nežiedžia ir neliena lėlių ir žymių, Dievui nekenčiamų. Puodus žiẽsdavo i iš šlynos. Egiptiečiai išmokė žmoniją ne tik rašyti, bet ir dailius puodus žiesti, o juk be puodo neišsivirsi valgyti! Žiedžiamàsis ratas. Mano bobutė gerai lakones žiesdavo: prisminkydavo molio, pristrindavo degytų akmenų ir lauke, pasdėjus lentukę, lipdydavo lakonę. Šitai mano dėdė, ką puodus žiẽdė. Ne šventieji puodus žiedžia. Lietuvoj molio nemaža, ir reikia būti protingiems – išnaudoti tvirtą, ilgaamžę medžiagą plytoms žiestis. <span class="explanation">daryti, gaminti: </span> Tai žiedė [šaukštus] užsiseilėjęs. Jonas vėl roges žiẽdžia. <br/>2. <span class="explanation">ugdyti: </span> Galėtume pedagogikos reikalui vartoti <span class="explanation">žiesti</span> ar <span class="explanation">žaidyti</span>. <br/>3. <span class="explanation">išgalvoti, kurti: </span> Niekus mąstau, žiedžiu. Bobutė pradeda žiẽst visokias pasakas. <span class="explanation">formuoti, kurti, daryti: </span> Jis tveria ir žiedžia patį save kiekvienu savo pasirinkimu ir ta linkme, kuria jis kreipia savo valią. <span class="explanation">|</span>. Į viduramžių pabaigą [Europoje] ėmė žiestis ir tretysis – miestiečių, arba buržuazijos, luomas. <br/><b> pýpkes (</b><br/><b>liùlkas) žiẽsti</b> <span class="explanation">snausti: </span> Nagi žiūrėkit, tas jau snaudžia, jau žiẽdžia pýpkes. Ko dar čia liulkas žiedi? Bažnyčioj sėdėdamas visą laiką liulkas žiedė. <br/><b>įžiẽsti, </b>įžiẽdžia (į̃žiedžia), į̃žiedė. <br/>1. <span class="explanation">įlipdyti į ko vidų: </span> Tik didelius katilus inžiedžia plyton ar sode akmeninėn krosnin, bet ne mažus. Jau taiso dumtuves, inžiẽs [krosnin]. Kas avižaitei vaikaitį inžiedė? <br/>2. <span class="explanation">įkurti: </span> Dumtuvė – padargas kalvėje oro srove ugniai įžiesti. <br/>3. <span class="explanation">įžymėti: </span> Skubėk įžiesti savo ženklą karšto kvapo ugnia. <br/><b>išžiẽsti, </b>išžiẽdžia (ìšžiedžia), ìšžiedė. <br/>1. <span class="explanation">išžymėti: </span> Ižžymiu, ižžiedžiu, išspaudžiu. <br/>2. <span class="explanation">išžerti, išpilti: </span> Sudega malka, žarjas duobelėn ìšžiedžia. <br/><b>nužiẽsti, </b>nužiẽdžia (nùžiedžia), nùžiedė. <br/>1. <span class="explanation">žiedžiant pagaminti: </span> Iš šlynos skavarda nužiẽsta. Anksčiau nužiẽsdavo uzboną. Nemoka žmogus nužiesti puodynės, bet moka juoktis. Jašiūnuose buvo laikoma, kad mokinys amato jau išmoko, jei per dieną nužiedžia 120 trilitrinių indų. <span class="explanation">ką nors padaryti, pastatyti (iš molio): </span> Iš molio nùžiestas plūktinis pečius. Seni, nužiesk iš molio vaikinuką, bus lyg ir sūnus. Ir kąg numylėjo: mizerną sutvėrimą, ižg dulkių ir trupučio molių nùžiestą (ną́žiestą). <br/>2. <span class="explanation">ką nors gražiai padaryti: </span> Ot kas tai nùžiedžia važelį! Bernas samtį nùžiedė. Pauliučkutis kap nužiedžia lazdą, tai nat gražu žiūrėt. Aš tau nužiesiù gražų vežimuką. Iš uosio strielboj lažia nužiesta, tai vot graži. Oi, bobute, geležies nei kavolius nenužiẽs. <br/><b>prižiẽsti, </b>prižiẽdžia (prìžiedžia), prìžiedė. <br/>1. <span class="explanation">žiedžiant prigaminti: </span> Prìžiedė skavardelių, puodų. Kad prìžiedžiau pienpuodžių, tai bus visai vasarai. <br/>2. <span class="explanation">ko nors daug pridaryti: </span> Bernas prìžiedė šaukštų, tai bus visiem metam. | Tas tavo susiedas kad prižiedė vaikų. Vaikų prisižiedė kai puodų, nuspirko mašinelę, gyvena tai gyvena. <br/><b>sužiẽsti, </b>sužiẽdžia (sùžiedžia), sùžiedė. <br/>1. <span class="explanation">žiedžiant pagaminti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sukurti, sudaryti: </span> Vargais negalais namą sužiedėm. Kūno įtaisai yra sužiesti iš įvairios medžiagos. Vėl įsiviešpatavo rimtis, kuri netruks sužiesti visokių gėrybių. Gadynė, kada susìžiedė veislės žmonijos. Kartais keistuose istorijos žaidimuose susižiedžia tokios istorinės situacijos, kurios prašosi istorinio sugretinimo. Ji. padėjo susižiesti stipriai opozicijai. <br/>3. <span class="explanation">išugdyti, suformuoti: </span> Jis ėjo svetaininių užkulisinių mokslų kursus ir grįžo jau visai sužiestu jaunikaičiu. Vartojimas sveiko valgymo sužiedžia taipgi sveiką ir darbščią dvasią. <br/>4. <span class="explanation">sujungti, suvienyti: </span> [Vytautas] surenka visas Gediminaičių žemes ir sužiedžia jas vieningon didžiulėn valstybėn. Aristotelio filosofija geniališkai sužiesta su nusistojusiu bažnyčios mokslu. <br/>5. <span class="explanation">sužerti: </span> Sužiesk ugnį vienon vieton. <br/>6. <span class="explanation">suvyti: </span> Ava žiūrėk, kokį [kamuolį] sùžiedė!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.