įžiburiuoti

žiburiúoti, -iúoja, -iãvo. žìburiuoti, -iuoja, -iavo

1. šviesti, švytėti, blykčioti: Jau žiburiúoja miestas. Auksas žiburiuoja smiltyje. Viena žvakė dar žiburiúoja. Naktį surūdėję alksniai žiburiúo [ja]. Žvaigždės žiburiuoja dangaus skliaute. Pasuksiu vieškeliu į žiburiuojantį miestą. Jau skaisti saulelė šviesiai žiburiúoja, an šiltos žemelės vejelė žaliuoja. Kožna dūšia žmogaus šyla nuo dvejopos ugnies: viena žiburiúoja ir patogiai šildžia; kita degindama smilksta karčiais juodais dūmais. Ale tep gražiai ugnis žiburiãv [o]. Atejus vakarui, išsivedė jaunikaitį karaliūčia gult, anas pro langą ir pamatė kalnuos žiburelį ir klausė, kas gi tę žiburiuoja. Paėjėjo toliau, žiūri – didelis namas ir žiburiuoja – gali būt, čia pinigus skaito. Kas te, kas te da panelė, o kas graži da roželė su ponais važiuoja, auksu žiburiúoja? Mūsų sodas žiburiúoja, jūsų svotbą šunes loja. Ir prinokę vaisiai saulėj žiburiavo, linko žemėn. Taigi, kapinės – galėtum sakyti – stačiai šviečia, bemaž žiburiuoja naujais iš geltono smėlio supiltais kapais. Puodeliai jau stovėjo ant staliuko, to žemojo, ant kurio žiburiavo krištolinės taurės su vynu.

2. reikšti kokį nusiteikimą. Jos akys žiburiãvo pavasariu. Mamos akys tik žiburiuoja, kad tu atvažiavai. Rodės tenai ir vyriškiejai baltūse kobotūse apsivilkusys, meškena par pečius parsverta, vebro kapūzu apsimovusys, kurių veidas, lytis, akys žiburiuojančios, povyziai drąsi rodė aiškiai, jog nėkam nevergavo. Jau būro akys pirm to žiburiãvo tiek pinigų pamačiusios. V.  Mykolaičiui – Putinui kalbant, taip ir žiburiavo jo gilios akys. Kudirkos straipsniai žiburiuoja aštriais, gyvais sąmojais. Žiburiuojančios akys valandėlę godžiai žiūrėjo į trobos vidų. žvilgčioti.

3. degti, žibėti: Ugnelė iš lėto dega, tik tik žiburiúoja. Regi, kad ugnelė žìburiuoja. Te žiburiúoja apie kūtes, te ant klojimą. [Ugnis] pajudinta atsigauna ir smagiaus žiburiuoja. [Ponas] ėjęs pečiaus pamatyti. Kučieriui parodęs, kad kūrenas – žiburiuoja. Mes dar ilgai žiūrėjome į degantį miestelį ir žiburiuojančią nuo gaisrų apylinkę. Ar virtuvė veikia? Rodos, žiburiuoja jos pakura.

4. vakaroti deginant žiburį: Jie žiburiãvo vakar. Visur žiburiúoja, tik mes miegam. Parnakt žiburiúoja ir žiburiúoja, ką te ir dirba! Čia vakarais žiburiúodavo. Ką te žiburiúojat lig vidūnakčiui – tokie laikai. Laksto vidunaktį, žiburiúoja be jokio reikalo. Mes atsigulam anksčiau, o jie žiburiúoja žiburiúoja. Kitam gale žiburiúoja, eisma pažiūrėtų. Pažiūrėk, ar pas kaimyną jau žiburiúoja. Jie ilgai neina gult, žiburiúoja žiburiúoja parvakar. Su balanom reikėjo žiburiuot. Biednas akrutėlis norėjo pamest visa ką ir bėgt ką greičiausiai ant karčemą, katro [je] da žiburiãvo. Svečių radau parėjęs, ot ir žiburiavome iki vėlumo. Todėl seniejie lietuvininkai tą būdą turėdavo per rodynas (radynas) šalia šešauninkės lovos naktimis ik kūdikelio pakrikštijimo žiburiuot, idant laumės atėjusios kūdikį neapmainytų.

5. vaikščioti su žiburiu, šviesti žiburiu: Su šipuliu žiburiúok. Žiburiúo [ja],
matytis, t. y. vaikščio [ja] iš vienos stubos į kitą. Tu tę nežiburiúok po kamarą, dar pakulas padegsi. Kažin kas maltuvėj, klėty žiburiúoja. Teip pat daug dar ir tokių tebgyvuo [ja] tarp senųjų, kurie patys naktimis skalų buntą uždegusys žiburiuodamys ujo vilkus ar meškas nu bandos iš laidaro. Jaunoji su svočia šoka pirma [pabrolio, ] tirvinančio karvolių po aslą, žiburiúojant su žvake kviesliui. Prie mirštančiojo jau klūpojo artimieji kaimynai, žiburiavo su grabnyčia ir kalbėjo maldas. Pamaž šokiat, nežiburiuokiat, neuždekiat duonos.

6. žybsoti 3: Dabar senoliai paklys – [ąžuolo] šakos negirgždės, lapai nežiburiuos. Kručkus pasodinus nei karto nelijo, ale da kaip kur matosi žiburiuoja.
apžiburiúoti. apšviesti, nušviesti.
atžiburiúoti. ateiti su žiburiu: Kažno kas atžiburiúoja nuo vieškelio.
įžiburiúoti.

1. įeiti su žiburiu.

2. į vidų pašviesti.
išžiburiúoti. išbūti deginant žiburį: Kažin ko kaimynų šiąnakt visą naktį išžiburiãvo, gal kas buvo susirgę.
nužiburiúoti

1. žiburiais nušviesti, apšviesti: Saulė patekėdama nužiburiavo visą pasaulį: pastogių varvulius, tvoras ir laidarą. Liepos lapai nuo rasos atrodė kaip žiburiukais nužiburiuoti.

2. žiburiuojant nuslinkti, nušvytėti: Žibu žibu žvakelė nužiburiavo pro šalį. Paskutinės raketų ugnys nužiburiavo žemyn.
pažiburiúoti.

1. pašviesti žiburiu: Galì [mašina] važiuot ir mum pažiburiúosi.

2. kiek pažvilgčioti. .
pražiburiúoti. prabūti su žiburiu: Prie knygų Petras su Marčių Pranu pražiburiavo klėtyje ne vieną naktį.
sužiburiúoti.

1. sušvytėti, sužibėti: Plieskiantiems žaibams sužiburiavus, tamsybės rodėsi dar tirštesnės. Sužiburiavo Augustino, Sunklado, Roko gryčių languose.

2. suspindėti, sublizgėti: Jo akys sužiburiavo tamsoj lyg vilko, ir suurzgė jis ne žmogaus, žvėries balsu. Palengvėl Valentinas atgyja. Akys vėl sužiburiuoja.
užžiburiúoti. sužiburiuoti 2.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iziburiuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x