įžerplėti

žerplė́ti, -ė́ja (žer̃plia. žer̃pla;), -ė́jo. žérplėti, -ėja, -ėjo.

1. rusenti: Liepsnoju, žerpliu, degu. Židinyje žarijos dar tebežérplėja. Ugnis, nedėguliai da tebežerplė́ja. Ugnis tokia mėlyna žerplė́ja – i užsidariau pečiuką. Užgesyk žarijas, kad nežerplėtų. Žerplė́ja žarijos – i pasidaro angliai, pelenai. Žerplianti anglis. Žerpliančios anglys. Žerpliantis pečius. Nupuolė žemyn į žerplėjantį pečių. Žerplė́ją pelenai. Vergai vėl pripylė taures, vėl prikimšo savo ponams pypkes ir atnešė užsidegti žerplėjančių anglių. Geltona ugnis atplyšdama šoka ant žerplėjančių, žarijomis virstančių šakų. Viešpatie, kaip lengvai aš dabar apie tai galvoju įsmeigęs akis į žerplėjančias žarijas židiny. Ant 500 mėterių išspjauja jis. savo žerplėjančią materiją į aukštį. Žarijos žerplė́ja – bus pagada. Kai pamyniau akmenėlį, ugnelė žerplė́jo. | Man net plaukai ant galvos pasistojo, kai pamačiau kaimyno tvartą žerplė́jant. Žerplė́ja vilties kibirkštėlė. Praslinks dar kiek laiko, ir lietuvių inteligentijos židinys, reikia tikėti, ims skaisčiai žerplėti mūsų protėvių sostinėje. Meilę žerplėjančią širdyje pabudink. Žerpliu kaip ugnis. Žodžiai tavo žarijos yra žerplėjančios. Žarijos žerplė́jas, t.  y. dega, negensa. Kai anglys žerplė́jas, tai labai įkaista akmenai. Ugnis pečiuj žerplėjas, smagiai kūrinas, liepsnoja.

2. žioruoti, būti įkaitintam: Žerpląs. Kitas [eina] su žer̃plančia geležia. Žerplianti geležis. Jaujoje dieną naktį krosnis žerplėjo, juodas dūmtraukis kibirkštis svaidė. Ir jo kojos lygiai kaip skaistvaris, pečiuje žerplėjąs. Ir eis šitie ing aną pečių žerplė́jantį, ing anas kančias amžinąsias. Gymiai visų žerplė̃s kaip liepsna. Jų gymiai žerplės. Su kardais, ugnimi, žvėrimis, žerplėjančioms krasėms … buvo krikščionys baisingiausiai kankinti.

3. atmušti šviesą, spindėti: Žaibai apšvietė su ledais apdengtas kalno viršūnes, kad tos vis kaip ugnyj žerplėjo.
atsižerplė́ti, atsižérplėti. pradėti iš naujo rusenti: Naktį kilo vėjas, priežedoje atsižerplė́jo anglys. Žarijos atsižerplė́ja. Kaipmat jis atsižerplėja lyg nuodėgulys, pažarsčius atvėsusius pelenus.
įžerplė́ti. įsidegti, užsiliepsnoti. . Tetvardai širdy rūstybę įžerplė́jusią.
išžerplė́ti. išdegti, baigti įkaisti: Geležis išžerplė́jusi.
nusižerplė́ti žerplėjant baigti degti: Žarijas išnešk į lauką ir nusižerplės.
pažerplė́ti. pažérplėti. kurį laiką žerplėti.
péržerplėti. perkaisti: Geležis péržerplėja. Duok vielai péržerplėti.
sužerplė́ti. sužérplėti. pradėti rusenti, degti: Židiny sužerplė́ja anglys. Tos ugnies kibirkštis, atgimimo dvasios inpūsta, sužerplėjo ir jūsų širdyse.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žerplė́ti, </b>-ė́ja (žer̃plia. žer̃pla;), -ė́jo. žérplėti, -ėja, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">rusenti: </span> Liepsnoju, žerpliu, degu. Židinyje žarijos dar tebežérplėja. Ugnis, nedėguliai da tebežerplė́ja. Ugnis tokia mėlyna žerplė́ja – i užsidariau pečiuką. Užgesyk žarijas, kad nežerplėtų. Žerplė́ja žarijos – i pasidaro angliai, pelenai. Žerplianti anglis. Žerpliančios anglys. Žerpliantis pečius. Nupuolė žemyn į žerplėjantį pečių. Žerplė́ją pelenai. Vergai vėl pripylė taures, vėl prikimšo savo ponams pypkes ir atnešė užsidegti žerplėjančių anglių. Geltona ugnis atplyšdama šoka ant žerplėjančių, žarijomis virstančių šakų. Viešpatie, kaip lengvai aš dabar apie tai galvoju įsmeigęs akis į žerplėjančias žarijas židiny. Ant 500 mėterių išspjauja jis. savo žerplėjančią materiją į aukštį. Žarijos žerplė́ja – bus pagada. Kai pamyniau akmenėlį, ugnelė žerplė́jo. | Man net plaukai ant galvos pasistojo, kai pamačiau kaimyno tvartą žerplė́jant. Žerplė́ja vilties kibirkštėlė. Praslinks dar kiek laiko, ir lietuvių inteligentijos židinys, reikia tikėti, ims skaisčiai žerplėti mūsų protėvių sostinėje. Meilę žerplėjančią širdyje pabudink. Žerpliu kaip ugnis. Žodžiai tavo žarijos yra žerplėjančios. Žarijos žerplė́jas, t.  y. dega, negensa. Kai anglys žerplė́jas, tai labai įkaista akmenai. Ugnis pečiuj žerplėjas, smagiai kūrinas, liepsnoja. <br/>2. <span class="explanation">žioruoti, būti įkaitintam: </span> Žerpląs. Kitas [eina] su žer̃plančia geležia. Žerplianti geležis. Jaujoje dieną naktį krosnis žerplėjo, juodas dūmtraukis kibirkštis svaidė. Ir jo kojos lygiai kaip skaistvaris, pečiuje žerplėjąs. Ir eis šitie ing aną pečių žerplė́jantį, ing anas kančias amžinąsias. Gymiai visų žerplė̃s kaip liepsna. Jų gymiai žerplės. Su kardais, ugnimi, žvėrimis, žerplėjančioms krasėms … buvo krikščionys baisingiausiai kankinti. <br/>3. <span class="explanation">atmušti šviesą, spindėti: </span> Žaibai apšvietė su ledais apdengtas kalno viršūnes, kad tos vis kaip ugnyj žerplėjo. <br/><b>atsižerplė́ti, </b>atsižérplėti. <span class="explanation">pradėti iš naujo rusenti: </span> Naktį kilo vėjas, priežedoje atsižerplė́jo anglys. Žarijos atsižerplė́ja. Kaipmat jis atsižerplėja lyg nuodėgulys, pažarsčius atvėsusius pelenus. <br/><b>įžerplė́ti</b>. <span class="explanation">įsidegti, užsiliepsnoti. </span>. Tetvardai širdy rūstybę įžerplė́jusią. <br/><b>išžerplė́ti</b>. <span class="explanation">išdegti, baigti įkaisti: </span> Geležis išžerplė́jusi. <br/><b>nusižerplė́ti</b> <span class="explanation">žerplėjant baigti degti: </span> Žarijas išnešk į lauką ir nusižerplės. <br/><b>pažerplė́ti</b>. pažérplėti. <span class="explanation">kurį laiką žerplėti. </span> <br/><b>péržerplėti</b>. <span class="explanation">perkaisti: </span> Geležis péržerplėja. Duok vielai péržerplėti. <br/><b>sužerplė́ti</b>. sužérplėti. <span class="explanation">pradėti rusenti, degti: </span> Židiny sužerplė́ja anglys. Tos ugnies kibirkštis, atgimimo dvasios inpūsta, sužerplėjo ir jūsų širdyse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.