įženklinti

žénklinti (-yti), -ina, -ino. žeñklinti.

1. daryti ženklą, žymėti: Žyminu, pėtnavoju, ženklinu. Ėrus, oželius, žąselius žénklink. Ženklinti su kreida. Avis žénklino ausysna, kitom – an kaklo mazgus [rišo]. Ženklina mieteliais vietas, į kurias diegai būs diegamys. Sugavus ženklintą gyvūną, ženklas grąžinamas nurodytai įstaigai, kartu pranešant sugavimo datą ir vietą. Lietuvoje ženklintos antys aptiktos Austrijoje, Vakarų Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Kai kur elgetos buvo ženklinami, tremiami, kartais baudžiami mirtimi. Statyčiau stulpelį, rasi neklysi, ženklinčiau bernytį, rasi pažysiu. Jai buvo labai lengvas grįžimas, nes atitiko kelią, kuris buvo ženklytas atvažiuojant. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau. Bet po vieną balsę rašydamys ženklina jas. įvairiais ženklais. Ženklink, tėveli, savo sūnelį, reik jam krygužėn joti. Ir ženklintą avį vilkas neša. Dievo ženklytas, kad žmones pažintų, su kuo reikalą turi. Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? rodyti, išreikšti: Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų Poną est atradę, ženklin per trejas dovanas, jog Jezus est žmogus bei Dievas. Tuo darbu šventu ženkliname vienybę, kurią su Christu turime. Teipag tada tatai gi mumus ženklino ir ansai akrūtas Noes. Norėjo Ponas Kristus krikštą priimti nuog Jono, jeib visi krikščionys iki svieto galo žinotų Poną Dievą mylintį šventą krikštą ir jo Sūnų todėlei krikštą priėmusį, idant tuo ženklintų save tas žmones mylintį, kurios yra apkrikštytos, ir save norintį tokiuo apkrikštytu žmonių draugu būti. O tatai bylojo [Viešpatis] žénklindamas, kuriuo mirimu turėjo mirt. Apreiškimas Jėzaus Kristaus, kurį jam davė Dievas, idant parodytų, kas nusiduoti turi veikiai, ir ženklino nusiuntęs per angelą savo tarnui savam Jonui. Juodgalvienė numojo ranka, tuo ženklindama, kad jai jau užtenka tų pliauškalų. rodytis, reikštis (kame): Žmogus žvelgė į didelį mėnulį lyg į tuštumą, išblyškusį jo veidą ženklino kančia. Skulptoriaus darbus visada ženklino didelis profesionalumas.

2. rodyti, žymėti: Rubežių žénklino siaura sausa grabė. Tėvo gimtinę žénklino tas medis. Jaunesnių alyvų krūmas ir mažas pakilimas ženklina amžinos ramybės vietą. Tik medinis, aptriušęs kryželis ženklina tą vietą, kur ilsisi taip savo tėvynę mylėjusios ir tiek veikusios širdies palaikai. Anksti rytą. Dar tamsu. Aušra tik ženklina rytų šalį. Prasbunda, jau ženklinas diena, zaria paskėlus an dangaus. būti ko ženklu: Todrin moterystė žmonių ženklina moterystę Viešpaties Christaus su Bažnyčia, jog viena tiktai turi būt motė vyrui savo Naujame Testamente, ne dvi, ne trys, ne kaip Sename Testamente vienas vyras turėdavo daug moterų. Marios ženklina mumus žmonių gyvenimą ant žemės. Tai yra kūnas mano, tai yra tai ženklina kūną mano, duona ta yra duona, notsimaino ing kūną, bet tiktai yra ženklu kūno. Vienas jų. laikė iškeltą trikampę vėliavą, ženklinančią karališkos šeimos nario buvimą vilkstinėje. Toji apyjuoka Viešpaties Herodiep išmanos mišioj š [ventoj] per aną baltąjį rūbą, kuriuo kunigas rėdos, kaip ir visi kiti rūbai kunigų žénklina paslaptę kančios V. Christaus. O kaip faraonas tatai antrą kartą sapnavo, ženklinasi Dievą tatai iš tiesos ir ūmai darysiantį. Ketveriopą tad atejimą jo rašte randame, kuris žénklinas per tas keturias nedėlias advento švento. O ant žmonių razumo didžiais stebuklais paprovijo, idant tuo tobulai ženklintųs, kad tatai buvo tiesa, ką tiektai jiemus bylot teikės. Kas tada ženklinase toksai vandenio chrikštas. Nardus (nardas) yra žema žolė, o iškuopiantyji krūtis, jog šviesiai nusižeminimas per šitą žolelę ženklinas, kurios kvapas ir gražumas malonę Dieviep atrado. Nesa per alyvą žénklinas mielaširdumas. Veizdėkig, kad jau tą mielą afierą afieravoti tamui šventamui kunigui ir ižganytoju savamui, ką gi ženklys ansai kitas žvirblis, valnai išleistas.

3. daryti kryžiaus ženklą, žegnotis: Ženklas kryžiaus švento, kuriuo ženklinamės, yra kaip suma koki viso tikėjimo mūsų. Teipajag ir Tertulionas, kuris arti amžio apaštalų buvo, regimai apie tatai liudija, jog amžiuose jo visi krikščionys kryžiumi šventuoju prieg kiekvieno veikalo savo, įeidami, išeidami, pirtyje, skomiaip, prieg žvakei ir visur žegnojos ir žénklinos.

4. reikšti: Žodis, vardą daikto ženklinąs. Tylite, tai žénklina, kad neturite ką mums prikišti. Įvairios tų vardų formos … ženkliną gelsvą (pagal spalvą) žvėrį. Reiškinys „gavau urėdą“ jų kalboje ženklina ne „gavau vietą, darbą“, bet „gavau žmogų“, kursai mane vaduos. Ką tai ženklina tas balsas trimitų. Nė aš nesuprantu, ką ženklina kalba tavoji. Atėjo vėl in stubą, klausia tas tėvas: „Kas čia yra? Ką tai ženklin, ką čia aš mačiau?“. Skara taip vadinama nu žodžio „suskiręs“, ženklina seną ir sudriskusią skepetą. Urtė žiūrėjo norėdama žinoti, ką tas viskas ženklinąs. Faktai nieko dar neženklina. Jeigu perai yra gana žemai, tai ženklina, kad aukštai ir užpakalyje korių yra daug medaus. Grybšta, arba apostropas (apostrofas) , ženklina išleidimą balsinės raidės. Naujieji metai antradienį ženklina šaltą, bet pastovią žiemą, lietingą ir ilgą pavasarį. Aistų vardas neženklina „rytų gyventojus“.

5. duoti ženklą, signalizuoti.

6. piešti: Moliavonę, abrozą ženklinu.
apžénklinti.

1. pažymėti: Šiaudų pluoštu apženklintus kelius negal vartoti. Prilyginimu apženklintas. Kur šakotas rąstas, stavariuotas, tai apsižénklina ir kirviais aptašo.

2. persižegnoti.

3. reikšti: Savyveikslis apžénklina tokį veiksmą, kurs sugrįžta ant paties veikėjo.

4. atsirasti, pasirodyti: Apsižénklino lengvesnis darbas, nekamuoja tavę.
atžénklinti.

1. pažymėti, padaryti ženklą: Skriestuvu atženklinu. Įdėmėti, neguoda atženklinti.

2. atsižegnoti: Atsiženklint kryžiu šventu.

3. pažymėti, išskirti: Bet iš to dar neišpuola, kaip klieda klaidžiatikiai, jog Kristus Viešpats nebūtų atženklinęs Petro švento nuo kitų apaštalų ir nebūtų jam davęs aukščiausios piemenystės. Ant galo tie tebūs diduomiais, kurie gerais darbais ir dorybe už visus didesniai atsiženklins. Boleslavas buvo atsiženklinęs karėse su pamarionimis. Veiziant giliūse amžiūse į gimines, dyvytis reik iš jų įvairių atmainų, kaipogi vienas mokslu atsiženklinusias, kitas pasidariusias valdytojomis visos pasaulės, kitas buvusias ilgą laiką povyziumi dorybės ir teisybės. Pirmieji tie tikintys atsiženklindavo visokiomis dorybėmis. Visu geroji [obuolynė] tura atsiženklinti stiprumu, vyniniu skanumu. Lapai jų. pūslėti, beje, pavėdi į pūslę, atsiženklina tuomi, jog ankstesniai pribręsta.
įžénklinti (-yti;).

1. pažymėti, padaryti žymę, ženklą: Įžénklink man kepurę, kad su kitų (kepurėmis) nesumainyčia. Mūs naminiai maišai i inžénklinti. Mano arklys anžeñklintas, neprapuls. Aš tai sau knygose įsižénklinau. Įsižénklinti liuobam auselę [avies],
i kožnas savo ženklą žinosam rudinį.

2. nustatyti: Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo, kurį tu įženklinai.

3. nužymėti, ženklais parodyti: Kristus negerus mokytojus dvejais ženklais inženklin šioje evangelijoje. Ponas Kristus inženklino prigimimą ir būdą piktųjų koznadėjų.
išžénklinti

1. pavaizduoti: Ižvaidau, ižženklinu, imu vaidą, paveikslą sau darau iž ko.

2. pasižymėti, išsiskirti: Išsiženklino jis per karžygiškumą ir kytrybę. Anglų tauta išsiženklina savo sveikata, ramiu būdu, dideliu ištvermingumu. Estijos paviršius niekuomi ypatingai neišsiženklina.
nužénklinti.

1. padaryti ženklą, pažymėti: Buto budavonę nužénklinti. Kaip aš tau tus namus ir jo stotkus nuženklinsiu, taipo darykiat. Ir nurašė plunksna (nuženklino spilka). Po daugelio dienų trankymosi Lietuvos krašte, po triukšmingų kovų, krauju ir gaisrais nuženklintu keliu, jis ordeno (ordino) gurguolėje buvo atvežtas į Marienburgą.

2. ženklais nurodyti, pažymėti: Kelias ant to yra nuženklintas to zokano užmanyme.

3. nusakyti: Aš tau tai triumpai nužénklysiu.

4. pažymėtą pradanginti: Ana nužénklino avį, t. y. prapuldė, pagavo ir ženklintą.
pažénklinti (-yti).

1. pažymėti, padaryti ženklą: Paženklintas daiktas. Ji vilko ženklu buvo pažénklinta. Pažénklyk ežias, kur morkves pasėjai. Tavo dėželės yra pažénklytos kryželiais. Reikia, kad būt pažénklytos telingosios [karvės]. Ne vieną šimtą didžiųjų ančių rezervato darbuotojai paženklina žiemos metu. Mūs aves pažénklytos ausin. [Berniukui] rūpėjo pempės lizdas, kurį Keršis užėjo, pirmą kartą akėdamas pernykštį arimą, ir tą vietą paženklino karkline rykšte, kad nesumindžiotų. Žvyruotas vieškelis perdirbtas į solidų platoką plentą ir užbaigtas taip neseniai, kad net kilometriniai stulpai dar nespėta paženklinti. Vyčiu buvo paženklinti Vilniaus miesto Aušros vartai – taip parodant šį miestą esant Lietuvos sostine. Pagal jos. eidamas paženklina vietas, kuriose diegai būs diegamys. „Aš tau algos paskiriu tris avis“, – ir paženklino tais avis. Ant pečiais paženklintas yra kryžiumi, idant visokias priklastis, sau nu kitų padarytas, pakeltų. | Ketvirtasis mėnuo šienpjovinis (liepos) buvęs paženklintas liepos lapu, kas rodydavo, kad laukai ir girios lapais visiškai pasipuošė. Kaip tenai radau balses ženklintas, teip ir čia jas paženklinau. Būdvardžiai turi dvi išvaizdi: vieną nepažénklintą (forma indefinita): mažas …, – antrą pažénklintą (forma definita): mažasis. Visos dainos tarp 1865 – 1874 m. surinktos ir tais metais paženklintos. Bet šalia jo guli pageltęs ir jau juodais spuogais mirties paženklintas lapas. Karo perkūnija šaudo vis macniaus savo žaibus, o sugriuvimai bei kraujai paženklina kelią, kur jos vėtra ėjusi. Lietuvos upeliai kraujais patvino, lygius laukelius kapais paženklino. Tebus paženklintas vardu tavuoju ir šitas mano dvasios sušvitimas. Tuo tarpu pasiženklinau keliolika medžių laivui dirbti. Aš buvau pasižénklinęs, dar akminų padėjęs ten to [je] vieto [je].

2. išreikšti, parodyti: Ir tarp gerų krikščionių buvo, dabar esti ir iki sūdnos dienos bus įmaišyti pikti, Dievo tikrai nesibijantys žmonės, kaip tatai Ponas Kristus ir per kitu du prilyginimu paženklina apie tinklą žvejų ir apie svodbą. O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų.

3. paskirti, nurodyti: Kur pažénklins, ten ir dirbs. Buvo pažeñklyta daugest duot. Dieną [Jėzui nukryžiuoti] paženklino ne šventoj tieg dienoj, bet kitoj, tai yra pėtnyčioj. Nuog Christaus vadina mus krikščionimis, kuris pažénklino mus sau ant krikšto dvasia sava. Tataig mumus šią dieną Viešpatis Christus kalba, jog tas metas trumpas gyvatos mūsų ne ant prabangų, nei gėrių, nei ant menkų puotų ir pompų to pasaulio mumus yra paženklintas, bet idant vynyčioje Viešpaties dirbtumbime net ik vakari. Tu nuog amžių motina Dievo paženklinta. Reikia žinot septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina Bažnyčia Dievo. Atlikusys pakūtą, nu Viešpaties Dievo paženklintą, eina į dangų.

4. padaryti kryžiaus ženklą prieš ką, peržegnoti: Motina paženklino kryžiumi sodybą, pati persižegnojo. Tasai ženklas. ir nuodus, ir velinus atatremia tolyn, ir mokslą juodųjų kunigų gadina, ką ir Julionas Apostata prakeiktasis prityrė, norint jau užsigynęs Christaus, kad ižgąstyje tuo ženklu paženklinos.
pérženklinti

1. iš naujo paženklinti.

2. klaidingai, blogai paženklinti.
pražénklinti.

1. parodyti, pažymėti: Šitą skaičių dvylikos apaštalų tūlomis figūromis sename ir naujame testamente Dievas praženklino. Per ką dvasia Dievo gana pirm praženklino aną ateisiantį atmainymą.

2. paskirti: Sakome ižmintį Dievo paslaptėj aną ažuslėptą, kurią Dievas praženklino pirma amžių ant garbos mūsų.
prižénklinti. daug pažymėti: Jis tai tikt paviršumis … prižénklino. Prižénklinta eilia, plecius namam [statyti]. Jis daug prisižénklinęs.
sužénklinti. visus sužymėti: Sukarpė tąs avis, sužénklino i paliko – tai da sykį! Padarius vagas virbaliniu ženklintuvu skersai vagų suženklinama, kur reikės sodinti bulves. Tu nežinai, o jis. žinojo, kad buvau nykščiu suženklinęs kortas, ir bepigu man buvo tave aplošti. Medžius susižénklino, kad statydami atsirinkt.
užžénklinti.

1. pažymėti: Užžénklysiu, kur siūt. Jis ten nuej [o],
užžénklino visą [auksą]. Langus sienoj užžeñklino. Tada jau pripylė dvi plėčkuti. Ir užženklino, katroje gyvas, katroje gydomas vanduo yra. Užžénklinu, kiek kartų skutu tuo peiluku. Užžénklyta, kuoliukai buvo. Tokioj tai dienoj atjosiu su pačia savo ant arklių ant šitos vietos, kur yra užženklyta. Žydai grabą užženklino, pečėtimi prispausdino. Jie atstoję apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristatė sargus. Uždaryk dures ir anas užženklink su savo paties piršto žiedu. Mūs žemė kap užžénklyta – inmėžta. Palaidojo Šilavoto kapinyne, užsiženklino vietą ir sakė, kad atvažiuos savo draugui paminklą pastatyt.

2. paskirti, lemti: Ansai Juozefas užženklintas apiekūnas jo. Pajudino jampi pranašystę Danieliaus, pranašystę Ezdrošiaus, Dovydo ir kitų apie čėsą atejimo jo užženklintą.

3. pažymėti, pasakyti, pareikšti: Pirmiausiai turiu užženklinti labai tankius policijos kratymus, ypač Suvalkų gubernijoje. pasižymėti, atkreipti kieno dėmesį: Užsižénklino jis man per tas šventes.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izenklinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x