įžadėti

žadė́ti, žãda (žãdi. žãdžia), -ė́jo.

1. manyti ką daryti, ketinti, norėti: Žadė́ [jo] dar kada ateit. Daryk, kaip tu žadė́jęs. Brolio laukiu, visgi žãda žãda atvažiuot. Žadė́j [o] pas mane atvažiuot, bet neatvažiav [o]. Žadė́jo su maimi eit. Žadė́ [ja] u pasimt žolei pjaut pjautuvą. Žadė́jo da [dukterys] atvažiuot, kai pabaiga bus liepos, tai pabaigoj atvažiuos ir vėl. Kap žadė́ta parduot, tai paršai tik lauku gyvi buvo. Biškį žemės ten duos, paršiuką žadù auginti. Karves tebeturiam abidvi, žãdam parduot senę. Aš žadù pailsėti, kai tu išvažiuosi. Jau mes žadė́jom kitus namus pirktie. Da žadė́jom kokį skūngalį (daržinę) budavoti, ale pasidėjom rankas. Biškį esanti sveikesnė, pati parvažiuoti žãda. I daba žadù [kepti duoną],
bet nebeprisiruošiu. Žãda ne tiektai ateit mūsump, bet ir gyvent mūsimp. Čia mes žadė́jom nėkaip nekelti tų vestuvių. Nė nepamačiau, kaip savaitė praėjo bèžadant rašyt jum laišką. Sako, ka žãdat išeiti iš čia, taisotės mieste gyventi. Čia gimus, čia užaugus, čia žadù ir numirt. Aš negėriau ir gert nèžadu. Žãdanti eit a pas sūnų, a pas dukterį [gyventi]. Aš žadù eit namon (mirti) , namai ant kalno, viečni namai (kapinės) . Nors visi žadėjom mirti už tėvynę – liko netesėti mūsų pažadai. Nes dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadė́jo. Žadat sau ilgai dar ant svieto gyventi. Žada mane motulė labai toli duoti. Ketinau, žadėjau davatkėle būti, už bernelio neiti. Žadžiù būti davatkėle, žadžiù daturėti. Žãdas atvažiuot in mañ. Tai vis žadė́jos an ją atvažiuot. Garbės buvo nemažos patekti į Aleksio knygelę, nes jis žadėdavos ir išspausdinsiąs. Kitų avelių nenori pažint nei apie jas rūpesčio žadas turėt. Kad aš koksai norint ne didis žmogus tavęsp ateit žadė́čios, be abejojimo pašluotumbei juos. Jisai žadė́josi kelties iš numirusių. taisytis, rengtis ką daryti: Žãdam vieną paršelį pjauti jums parvažiuojant. Paršus triskart beliuobiam, o tą peniukšlį žãdam skerst. Šiandien žadėjo daržus arti. Išrašė vaistų, žadė́jo paleisti numie [iš ligoninės]. Pirma nežadė́jo eit, o paskui susiriuošė. Vis žadu sakyti i vis nedręsu. Šįmet žadù trobą statyti. O aš jau aštuoniasdešimt metų i da mirti nèžadu. Visai nusiminęs įsikabino jis į virvę, kuri žadėjo dingti vandenyje.

2. pranešti apie būsimą savo veiksmą, sakyti ką duosiant, darysiant, būsiant: Žadėtas daiktas. Žadėjo šieno vežimą, o kai reikia, nedavė. Skerdė kiaulį, tai žadė́ [jo] skerstuvių. Žadė́jo daug tų piningų duoti. Atiduok, kam buvai žadė́jusyt. Žadė́t žãda, ale kai reikia, tai negausi. Klausinėdavo, kuriai mergai žãda [dalį],
an tą važiuoja [pirštis]. Visiem mokėt žãda [pensijas],
o pinigų neturi. Tai ko jie nekelia [pensijų],
jie tik žãda žãda žãda. Žadė́k nežadė́jęs, vis vien nepadirbsi. Gausit atlyginimą, kas buvo žadė́ta. Žadė́t, ko neturi, tai negalì. Vienas išgali, kitas neišgali, žadė́t žãda. Lig ketvirtadieniui lietaus nèžada. Karaliaus rūmus mun tegul žãda, aš terbelę užsikabinusi geriau eičio, by sveika būčio. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo. Togdėl žadėjo po prysiega duot, apie ką noris prašytų. Ištesėjo tatai, ką kitur žadėjo. Atpenč žada malonę ir visą gerą visiemus tiemus, kurie tus prisakymus laiko. Iš jo. vaisiaus Dievas žadėjo, jog pats Dievas gimti turėjo. Ir priesakė jiems … žadėtų dovanų palūkėti. Idant Ponas ant Abrahamo atsiųstų, ką jis jam žadėjo. Daug žãda, maža duoda. Daug žadantis maž teduoda. Kas lengvai žãda, tas sunkiai duoda. Ne tiek duoda, kiek žada. Ne tiek Dievas duoda, kiek dar žada. Žmogus žãda, bet Dievas rėdo. Nereikia žadėt, jei negali ištesėt. Veikiai žadąs, veikiai gailias. Žadėjo duonos, davė akmenį. Žadėjo stuomenų nuo nosies iki lūpų. Žadėk mažai, o daryk daug. Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk. Kad žadėjai, tai ir duok. Kas žadėta, tur būt ištesėta. Be reikalo nežadėk. Nežadėk daugiaus, kaip gali duoti. Daug klausyk, maža kalbėk, daug dirbk, maža žadėk. Žadėjo – patiešijo, nedavė – negriešijo. Rudenį težadėk grūdus. Žadėjo kelius taisyti, o ėmė kišenius kratyti. Neklausk, kas žada, eik, kas veda. Dėkui tam, kas veda, o ne tam, kas žada. Blogi darbai pragarą žada, geri – dangų. Žadù – nežinau kada. Daug buvo žadėta, o teko šnipštas. Žadì žadì, ir vis gėrimas atliekti. A, jau jy žãda – ir an jauno [mėnulio],
ir an seno. Žadė́t neva žãda, o kišeniuj špygą rodo.
žadė́tai. Gavęs nežadėtai, gausi ir netikėtai. Žadiẽs (žadėkis) ateit, ko tyli? Nesìžadu tuom užsiimdinėt. Tu visad greitai žadies. Vaišių bėgyje samdininkai lygsta, žadasi, atsisakinėja. [Ragana sako] – vilkas teipgi žadėjosi pagraužėti [medį] ir tik apgavo, nė graužė, nė ką. Jonulis nupirko [kamanyčias],
brangiai sumokėjo, o jauna Onutė jam nesižadė́jo. Jau tavęsp ateit žadas. Žmonės įvairiose ligose ir priepuoliūse pradėjo žadėties pri to kryžiaus. teikti vilties pažadais, leisti tikėtis gausiant: Žãda duoti i mums tą avansą. Žãda žãda mane leist mokytis siūt, ale musėt išdils (netesės pažado) . Pardavei arkliuką, [o] da žadė́jai man bulbas išart. Piršlys viską žadė́s, ir auksą i sidabrą. Mano pusbrolis treti ar ketvirti metai žadė́jo duot avilį. Žadė́jo man duot bičių, ale bijau, kandas anos. Žadė́jo žadė́jo, ir nei kriukt, nei mukt. Du tad daiktu žãda apaštalamus ir visiemus ižtikimiemus saviemus: didį nuliūdimą ir didį džiaugsmą. O sekiot šventų įstatymų jo, o būt visada tame žadėtame pašlovinime jo, kuriuos ans visados žadėjo tiemus, kurie vaikščioja zokane jo. Žadėjai mus visad išklausyt. Išbėgo nuog tų, kurie vaikščioja klejojime žadėdami jiems valnastį, noris patysjen yra tarnais pagadinimo. Ir Moziešius šaukėsi Ponop varlių dėlei, kaip jisai faraonui buvo žadėjęs. Žadėjęs buvo Viešpatis … Zacharijai kunigui, jog motė jo turėjo jam sūnų pagimdyt. Po Juškos didžiausias žodyno rinkėjas buvo daug žadėjęs kalbininkas Būga. P. Širvys nebe žadantis poetas, o tikras poetas, turįs savo braižą. Jie kalnus miltų žadė́jo, bet netesėjo. Aukso kalnus mumi žãda. Nei man jos reikia, nei aš jai žadėjausi…. Stipriai žaduos jau daugiaus nenusidėt.

3. sutikti tekinti (už ko): Buvau nežadėjęs leist savo dukters [sakė karalius],
bet ka atjojai, jeigu eis, tegul eina. Oi motule, kam žadė́jai mane girtuoklėliu [i]. Meldžiu, mamužėle, mano garbužėle, nežadėk dukrytę nelabam bernyčiui. Aš nežadžiu dukrelės, savo viernos slūgelės. Žãda tave už to senio duoti. Žada, keta už seno išleisti, nemokėsiu seno šėnavoti. Žãda žvirblelis dukrytę leisti. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, argi ana pareitų, matušelę atrastų? Nežadėk, močiute, pijokui berneliui. Dūmo [ja] balta matušėlė, dūmo [ja] mielas tėtušėlis, kur žadė́ti dukrelę. Žadėtas.

4. reikšti ko būsimo žymes: Gilus dangus ir gaili rasa laukuose žadėjo gražią dieną. Giedras be mažiausio debesėlio dangus žadėjo karštą dieną. Jie. bėga nuo dangaus, slapstydamiesi už miškų, žadėdami gerą šienpjūtę. Bet be tavęs, tu dangiškasis mūsų tėtuti, nieks negal mums tekt, ką miela vasara žãda. Tyla truko ilgai ir ji, Marčiui atrodė, nieko gero nežadėjo. Nors abu kalbėjo ramiais balsais, tačiau jų akių išraiškos nežadėjo nieko gero. reikštis ko būsimo žymėms: Žãda būt rytoj graži diena. Sako, lietus žãda būt. Šią naktį žãda būti didelė rasa. Serga tėvučio dukterėlė, nebežada pagyt. Žãda lyt, turbūt neisim prie šienų. Žãda lyt, skubinkim šieną kraut. Vakar buvo bežãdanti lyti – neblijo. Ryt žãda būti lietaus. Susvadinau, žãda šalti, nusvilins muno gėlikes.

5. grasinti, grūmoti: Pyksta, rėkia, baras, lojojas, išvyt žãda – tai ką darysi, tylėk. Mun atrėmė šautuvą, žadė́jo nušauti. Žadė́jau mušti už to jurgino nulaužimą. Žadì užmušti a pakarti, o gyvos nenori bepaleisti. Muša su diržu i papjauti žãda. Kad jis mat žãda žãda vis [mušti],
ir jį tada ir primušė. Jei pagirsta, ka nori parduot, tai padegt žãda. Ka antra mergelė gimė, irgi žadėjo nebgyventi. Ans mun žadė́jo daužti. Tiktai jau dideliai buvau išsigandęs, ka tas kareivis žadė́jo vesties į štabą. Keikė jie piktą kryžeivį. Keikė ir daugel jam žadėjo.

6. skirti, lemti: Eik, tau piningai ten dideli žadė́ti. Tau tas piningų diržas buvo žadėtas. Jau kas kam žadė́ta, n’ištrūksi. Teip jau buvo žadė́ta, nėko nepadarysi. Nėko nepadarysi, ka anai amželis toks žadė́tas. Anai buvo jau toks kryžius žadė́tas. Laimė, kurią žãda rytojus. Ji turinti miegoti šimtą metų; ją prikelsiantis karaliaus sūnus, kuriam ji yra žadėta. Gal taip Dievo žadėta, kad nešviestų žvaigždė man, nuklydusiam skausmo keliais. [Senovės lietuviai] paskutinė [je] nenusiminė, o žadėtoje nenusigando. Kad izraelitai išėjo iš Egipto ir keliavo į žadėtą žemę, stokojo jiems kelyje valgymų. Tie neįeis žemėna anona, pirmai sau žadėtona. Jei bus tai [Dievas] man žadė́jęs, tad man duos ir be prašymo mano. Išpildysis tavimp tie visi daiktai, kurie yr nuog Viešpaties žadė́ti. Kur yra žadėtasis atėjimas jo. Pagijau – mirtis dar nebuvo žadė́ta. Dabar, mergel, patirsi amžinybę, kuriai esi žadėta gimdama. Ateis ir tau diena žadėta, ir šilas atsidus lengvai, tėvynėje viltis sudėtas į saugų uostą neš laivai. Žadėtosios nu Dievo (neišvengsi) neišsaugosi. Kas kam žadė́tas, tas tam kaip padėtas. Jei būs žadėta, būs kaip padėta. Žadė́toji kaip ant toros pakabintoji. Ką žadė́jęs ir paginęs atiduoda Dievas. Gul tinginys ir sako: ką Dievas žadė́s, ir par langą įmes. Munie buvo Dievas žadė́jęs, o šuo ant uodegos nunešė. Belaukiant laimės žadėtos, užklupo bėdos netikėtos. Liuob sakyti: veršis putro [je] nesugers muno žadė́tojo. Gavusi nežadėtą, noris bėk ir iš svieto. Toks liežuvis šunie žadė́tas, o anai įdėtas. Tavo liežuvis kaip menturis; velniuo žadėtas, o tau įdėtas. Ta širdis buvo šunie žadė́ta, o tavie įdėjo.

7. gydyti užkalbant, veikti ištariamais burtažodžiais: Žadėkite mane, sako ligonis, t. y. žadus provykite, kad išgyčiau. Anas anksčiau nuo gyvatės žadė́davo. Mano diedas jau seniai žãda nuo kirmėlės. Kai gyvatė inkanda, eina žadė́t. Gyvatė inkando, tai žadė́jo i vienas, i kitas – nemačijo. Jei kirto gyvuliui gyvatė, žãda. Ana žãda visiem nuo rožės. Žãda in cukraus, in druskos ir in [v] andenio. An ragelius duonos žadė́tos su druska pririšė – nusto [jo] pampt [karvė]. Ir tata man žadėjo. Eidavo žadė́t te pas kokius burtinykus. Bet Pakulienė jį. žadė́t pas patalą stojos. Nebūdavo galima žadėti ar tvarstyti nešvariais drabužiais, nesiprausus ar nesišukavus. burti, kerėti (ppr. gyvačių įkandimą): Ana pati gi žãda gyvates. Kai žada kirmėlę, reikia trys rozai sukalbėt nedūsavus…. Ta moteris gyvates žadė́jo. Prieš padūkimą žadėjo rūkymu. | Žadu žadu žadinį, ne viena žadu – seseres žodžiu žadu: – Piktybe, atstok.
Diẽvo (
pirmájam bíesui) žadė́tas labai blogas, niekam tikęs: Buvau pìrmuojuo bíesuo žadė́tas. O tei žmogus, Diẽvo žadė́tas: maluo [ja] ir nesarmatijas.
žadė́toji valandà padėtis, išeitis: O čia ničnieko nereikia, žadėtosios valandėlės tik belaukia.
apžadė́ti, àpžada, -ė́jo.

1. pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): Ir apžadė́jo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir pagijo. Apžadė́jo visas skolas išmokėti i paėmė [merginą]. Ana apžadė́jo kūdikį savo vežti bažnyčion ant atlaidų (atpuskų). Apžadė́jo dukterį karalius velniam. Dievas Tėvas … savo sūnų visam svietui apžadėjęs ir atsiuntęs est. Amžinas jo susimylimas visiemus est apžadėtas. Gyvolius, ant apieros apžadėtus, vedė į bažnyčią pas pat altorių. Nū yra žadėjimas Abrahamui ir sėklai jo apžadėtas. Apžadėjau jus vienam vyrui. Teipajag ir balta galva, jei ką apžadė̃s, darbu teišpildai. Kas ką apžadė́jo, kaltas yra ižtesėt. Apsižadė́jai tu nueiti tenai ir viską padaryti. Aš esu apsižadė́jęs koplyčią pabudavoti. Ligoj būdamas apsižadėjo plaukti už jūros, kariauti su turkais. Ir apsičystijo afieravodami afierą sudegamą, ir ką apsižadėję buvo. Sūnus Dievo apsižada mums pribūti ir velnio smarkumą atvaryti. Mes jam. apsižadam ing jį tikėti. duoti įžadą, daryti apžadus: Darykite apžadus ir, ką apžadėjote, ataduokite V. Dievui savam. Įejo viena senelė, apsižadė́jo, užsidegė žvakę ir meldas. Apsižadėjo nei valgyti, nei gerti, iki Povilą būtų nužudę. Apsižadu, priežadą padarau, kalbu. Mes prisiektinai apsižadėjome nieko neragauti, iki užmušime Povilą. Apžadas esti, jei kas patsai savaime apsižada V. Dievui padarysiąs kokį gerą daiktą. Aš buvau užsikrėtęs žemaičių papratimu – apsižadėti ir apžadus vykinti. Ana buvo apsižadė́jusi eiti už ubago. Numetęs abitą grobė už kardo ir apsižadėjo, jog atmonijęs neprieteliams Mindovės po trejų metų vėl aną apsivilks. [Šv. Ona] apžadė́jos teipajag V. Dievui, ką pagimdytų, afieravot ir ataduot ant amžino tarnavimo jo. Kumet pernai sirgau, apsižadė́jau pėsčia į Kalvariją nueiti, ten visus ubagus išmaldyti. Ir žmonės didžiai bijojosi Pono ir afieravojo Ponui ir apsižadėjo jam. Ir Jokūbas apsižadėjo, ir bylojo: jei Dievas su manimi bus ir mane apsaugos ant to kelio, kuriuo eimi, ir duos man duoną valgyti ir drapanas apsivilkti ir mane pakajuje vėl namie parves tėvop manop, tada tas Ponas bus man Dievu. Apsižadė́jęs yra [Dievas Tėvas] saviemus smertį atimti …, tai ir išpildęs yra per … sūnų savo Poną mūsų Jėzų.

2. užsakyti (mišias): Įejo pri klebono i sako: noriam mišias apžadė́ti tokia i tokia mada. Apžadė́tų mišių neatdaviau į Beržorą – griekas. Apžadė́jau mišias pri švento Antano, kad tik muno pavogta karvelė atsirastų. aukoti: Geresniai yra klausyti ne kaipo apžadėti avių riebumą.

3. iš anksto numatyti, paskirti: Iš šių mano darbų numanyti turit, jog aš, o ne jūsų mistras Jonas, esmi apžadėtasis Mesijošius. Duok …, Dieve, … idant jisai apžadėtąją karalystę tavo … apturėtų.

4. sutikti ištekinti (už ko): Tėvas dukrelę jau apžadėjo. sutikti ištekėti, vesti: Apsižadėjęs.

5. pagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Ligą, dantis apžadė́ti. Man dantį apžadė́jo, ir dar̃ nesopa. Man tai buvo insrišus vienais metais [rožė],
tai nuejau, apžadė́jo. Bijau duot žadėt, ba kap apžadės, tai nė liekarstos nemačys.

6. užburti, užkerėti, apžavėti: Apžadu kraują. Ugnį senovės žmonės mokėdavo apžadė́t. Nekursai vyras [gaisro] ugnį apžadėjo, tai ji vis gudkūliais apžadėtojį paskui sekė. Ko čia lendi kaip apžadė́tas. Kasdien geria kaip apžadė́tas.

7. pakeikti: Būčiau apžadė́jęs žmogų.
atžadė́ti, àtžada, -ė́jo

1. liautis ką daryti: Žada žada, o nei prižada, nei àtžada. Vienus audėm rinktinius, ir atsižadė́jau, ir daugiau ne. Atsižadė́jau eit vakaruot su mergom. Mūsų Amiliai suknią siuvo, tai atsižadė́jo [tos siuvėjos paslaugų]:
pradėjo siūlės irt. Man Kazius vežė iš kur čia, tai daugiau atsižadė́jau – kaip ir graban deda. Jis jau buvo atsižadė́jęs pas juos te eit, bet ir vėl nuėjo. Su Antanu abu atsižadė́jom daugiau te nei nosies nekišt. Atsìžadu daugiau važiuoti į tą Pušalotą – nieko te gero nėr. griežtai nutarti ko nedaryti: Alaus atsižadė́jau daugiau daryt. Atsižadė́jau daryt [alų],
dabar nebeturiu nė bačkos. Nesu pijokas, ale nuo dvie [jų] stikliukų neatsìžadu. Atžadėkimės veikalų kūniškų.

2. atsisakyti ko, nuo ko, nebereikšti pretenzijų: Jau tu atsižadė́k nuo savo žemės. Atsižadėti žemės! Kurgi atsižadėsiu! Mano senelis apsiėmė už brolį atitarnaut [rekrūtuose],
o brolỹs prisižadėjo tos ūkės atsižadė́t. Būtum galėję frontą praleist ir namie, ale jau reikėję būt [ų] atsižadė́ti ir gyvulių, ir visko. Sukiužusių puodų ir katilų, atvilktų sulopyti ir paskui atsižadėtų [, pilna kalvė]. Kurs n’atsižad [a] visam, ką turįs, negal [i] mano mokintinis būti. Aš galutinai atsižadėjau minties būti gydytoja ir tapau aktore. Ar ne apjakimas anos mergičkos, kad atsižadėjusi yr savo šlovės.

3. liautis bendrauti, nepripažinti, nutraukti santykius, pakeisti požiūrį į ką: Velnui, brangvynui atsižadėti. Tas pradėjo atsižadė́t, keiktis ir prisiegot, jog nepažįstu žmogaus to, kurį bylote. O gal ir atsižadėjo savo tėvų. Ką aš ėsiu, ka tėvų atsižadė́siu. Tėvai vaikų atsižadė́jo. To neklaužados [sūnaus] tėvas atsižadė́jo. Sibire kur pasiliko, atsižadė́jos i kalbos, i pavardžių, visa ko. Anie to savo tikėjimo neveikiai atsižadė́jo. Aš stotaus ir an kulkos – Dievo neatsižadė́tau. Kurie tą tiki, šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velnop. Žadėjau tikėt ing Dievą ir atsižadė́jaus velino, pasaulio. Žydai … Christaus nepažino arba pažinę iž naujo atžadė́jos jo. Savo paties vierą … išreikš, … atsižadėdamas velnui ir svietui, su visais jų … darbais ir geiduliais. Atsižadėjau šėtonui ir visai jo draugystei. Tas ne lietuvis, kurs dar bijo atsižadėt sapnų nakties. Jis atsižadėjęs atsargumo, vėl ėmė veikti drąsiai, atvirai. Žmogus, savęs atsižadėjęs, yra liuosas ir drąsus. Terbos ir kalėjimo neatsižadėk. Visko, vaike, prigyvensi, neatsižadė́k nė turmos, nė terbos. Nuo ubago terbos ir turmos neatsižadėk. Dėl gero alučio atsižadėsiu ir midučio. Biznį pamėgęs, Dievo atsižadėk. Gegužytės dalios pavydėjo, vaikų atsižadėjo.
atsižadė́tinai.

4. pagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Šita bobutė nuo gyvatės moka atžadėt. Atàžada žadėtojas ir gyvulį. Gyvatė kirto, atžadė́jo arklį. Ir su rūgštum pienu kai kas atàžada.

5. atgauti žadą, pradėti kalbėti: Ligonis jau àtžada, t. y. atsako žodį. Nieko nebatžadėjo ir mirė.

jùpų atsižadė́ti mesti kunigystę: Jùpų atsižadė́jo, taip darbą dirba.
dažadė́ti, dàžada, -ė́jo. padaryti įžadą.
įžadė́ti, į̃žada, -ė́jo.

1. pažadėti, prižadėti: Tėvas velniui sūnų įžadė́jo. Įsìžadu, kad nieko neveiksiu, i vis veikiu. duoti įžadą, daryti apžadus: Ji buvo įsižadė́jus lankyt šventas vietas. Insižadė́ję, penktadieniais pasnykaus. Motina, vakare kalbėdama poterius, įsižadėjo Panelei Švenčiausiai pėsčia eiti Šidlavon į atlaidus. Sirgdamas žmogelis įsižadė́jęs, kad tik sugytų, tai Vilniun nukeliauti ir keliais Kalvarijas apeiti. Jie. įsižadėjo su netikinčiais kariauti. Anas buvo insižadė́jęs kryžių statyti, kad gims sūnus. Įsižadė́jau į šventą Oną ir pagijau. Geria ir geria, lyg įsižadėjęs. Šimas ir Šimienė tarytum įsižadėjusiu po dusyk kas savaitė pradėjo lankyti miestelį.

2. sutikti ištekinti (už ko): Jau mano dukrelė kitam inžadė́ta.

3. palinkėti (ko) .
išžadė́ti, ìšžada, -ė́jo.

1. pažadėti (visus) atiduoti: Visus šuniokus išžadė́jau kitiems, net sau nebepasilikau nė vieno.

2. ilgą laiką žadėti: Visus metus jis man išžadė́jo, bet ligšiol nedavė.

3. sutikti, leisti ką padaryti: Ìšžada parduot žemę.

4. atsisakyti nuo ko: Teip nutikus išsižadėjo vyskupystės ir daugiaus į Žemaičius nebgrįžo. Vokiečiai man karaliaus vainiką siūlė ir ketino Žemaičių išsižadėti, jei sutiksiu susidėti su jais prieš lenkus. Išsižadėk tos Amerikos, paklausyk manęs! Išsižadė́jom ir žemės, ir namų. Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu. Suvis išsižadė́ [jo] namų. Ar Tamsta pyksi, ar ne, aš neišsižadu savo nuomonės. Bet dabar aš amžinai išsižadu to keisto sumanymo. Lietuvininkams, kurie savo tautybės neišsižadė́jo, blogi laikai buvo. Išsìžada lietuvybės, lenku darosi. Mirti blogai, bet išsižadėti teisybės dar blogiau. Dėl žmonių laimės, dėl tėvynės labo aš galėčiau išsižadėti savo asmeninės laimės. Laisva tauta negali išsižadėti savo nepriklausomybės, neišsižadės jos ir Lietuva. Pačią vedant, nu tėvų, brolių ir seserų atsitolinant, reik ir tų grožybių išsižadėti. Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs. Tus ne žmogus, kas išsìžada savo tautybės. Svetimo nenorėk, savo neišsižadė́k. Geriau neprižadėk, bet ką prižadėjai – neišsižadė́k. Kas išsižada savo žodžio, tas išsižada savo sielos. liautis ką daryti, griežtai nutarti ko nedaryti: Vyras išsižadė́jo arielkos gerti. Vyrų tokios galvos, o arielkelės negalia išsižadė́ti. Jau reiks išsižadė́t visai gert. Jau verčiau rūkymo išsižadė́ti, nei kai žmonos.

5. liautis bendrauti, nutraukti santykius: Vaikai tėvo išsižadė́jo. Dreba ir rašos, kad išsìžada savo močios. Tėvai dar̃ išsìžada vaikų, regi! Turì vargti, jug neišsižadė́si tikro tėvo. Tas žmuoj išsižadė́jo vaikų. Neateina anas kieman, išsižadė́jo, sustikt nenori. Ne tas karžygis, kuris jautį kumščiu gali užmušti, bet tasai, kuris išsižadėjo tėvo, motinos ir jaunos mergelės, kad tik įvykdytų savo svajones. Verkė [Veronika],
kaltės nežinodama, verkė, Dievo pamiršta ir žmonių išsižadėta. Ką pamačys išpažinti lūpoms Jezusą Christusą, kad jo savo darbais išsižada. Neišsižadėk lazdos, terbos ir turmos. Trijų daiktų nereikia išsižadė́t: turmos, tarbos ir lazdos. Giminė buvo, kab daviau; išsižadėjo, kai pareikalavau.
nužadė́ti, nùžada, -ė́jo

1. pasakyti ką duosiant: Nužadė́jo dukterim po dešims tūkstančių pasogos. Tik jau kam kitam nenužadė́k. Pasigyrė bernaitėlis: turiu šešius dvarus – nužadėjo jam tėvelis duoti tris šimtelius. skirti, paskirti: Jis buvo nužadėtas ilgai kalėt. Kaipogi jis yra karelius ypačiai Bažnyčiai Dievo nužadėtas. Tau prikrauta svirnelis kraitelių, nužadėta jaunasis bernelis.

2. sutikti išleisti už vyro (ppr. toli gyvenančio): Kolei tas [v] andenis nusistovėjo, tai močia dukrelę man nužadė́jo. Per tavo tėvelį valgiau i gėriau, man tave tėveliai ir nužadė́jo. Lylia lylia mažąją dukrelę nužadėjau jaunajam berneliui. Kam nužadėjot ažu našlelio, ažu našlelio, až pijokelio. Žada mane motinėlė tai toli nuduotie, toli nužadėtie. Jis. begerdamas beuliodamas ir mane nužadėjo už šimto mylių, marių mėlynų.

3. padaryti įžadą: Liga sergant, ana nusižadė́jo eiti į atlaidus. Ir žỹdės nusižadė́davo pri švento Roko Kęstaičiūse. išgyti padarius įžadus: Kad žmonys Panų kalne žadas, matyti, ir nusižada. Ten. daug ligonų liuob nusižadė́ti.

4. netesėti, neįvykdyti pažado: Žadėjo žadėjo ir nužadėjo. Žada anie, žada, taip i nùžada. Žadėjo žadėjo girtas – i nužadė́jo. Žadėjo žadėjo [grąžinti žemę],
teip i nužadė́jo.

5. pagydyti burtažodžiais; užkalbėti (ppr. nuo gyvatės įkandimo ar rožės): Ana moka nužadė́ti ligą. Senis yra, tai nùžada nuo gyvatės inkandimo. Nužada gyvatės įkandimą ir rožę. Nužadė́jo nuo gyvatės įkandimo i pasveiko. Nužadė́k muno mergikę, bene išgys. Motina gerai nužadė́davo, duktė neva žada, bet negelbsti.
pažadė́ti, pàžada, -ė́jo.

1. pasakyti ką darysiant, duosiant, duoti pažadą: Pažadėtas dalykas. Ką anas tau pažadė́jo? Gausi, ką esu pažadė́jęs. Pažadėjau, tai ir atėjau. Kitą kartą pažadė́kiat teip nedaryti. Pažadė́jo išleist namo sveikt, išrašys vaistų, pamokys rimtai gyvęt. Jei pažadė́si, ko namie nepalikai, tai paleisiu. Vakar meiliai pažiūrėjai, susitikti pažadėjai. suteikti vilties pažadais gausiant, leisti tikėtis ką darysiant: Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą. Esu jau pažadė́jusi dukterį Bukantams už piemenę. Jėgu tiktai tatai pažadė́si didelę pasogą, tai jiem bus viskas gerai, kad ir mergaitė ne teip graži. Garantavus Bažnyčios ir bajorų teises, pažadėta Lietuvoje įvesti Lenkijoje esamos institucijos. Augindamas pažadėjo abiem [sūnums] po žirgelį. O Judas siuntė jumpi, pažadėjo jiemus pakajų. O veizėk, ką pirm to pažadė́jo Evangelija. Aukso kalnus pažadėti. Lengva pažadė́t, sunku ištesėt. Pažadė́t lengva, tik ištesėt sunku. Pažadė́t tai lengviai pàžada, tik ištesėt tai sunkus žmogus. Be reikalo nežadėk, o ką pažadėjai – ištesėk. Kas pažadė́ta, bus ištesėta. Kas pažadėta, tur ir būt attesėta. Kursai daug pažada, tas menkai attesa. Pažadėk, o neattesėk – būsi amžinas bičiulis. Pažadė́ta tebūvie, pastatyta testovie. Pažadė́ta tai ne padėta. Pažadė́tas tebebus, pakilnotas nesupūs, t. y. kad pažada, o neduoda. Daug pažadėt, maž laikyt. Negali – nežadėk, bet pažadėjęs ištesėk. Kai girtas pažada, velnias juokias. Pažadė́jo – patiešijo, nedavė – negriešijo. Duosi neduosi, bet pažadėt gali. Nulenkė žmogus galvą prieš Protą, pasižadėjo visuomet klausysiąs, kad tik jam patarimų duotų. Jy pasižadė́jo, kad neišeis už vyro. [Senasis elgeta] pasižadė́jo jam gelbėsiąs. Gal pasižadė́jai svočiõs [na],
mat niekur neberanda. Ana jau pas ketvirtą ar penktą ūkininką pasižadė́jo. Pasižadė́jau [šeimininkauti],
kaip žmogui liksi melage! Savo akte Lietuvos luomai pasižadėjo visada remti Lenkijos luomus. Jis pasižadė́jo piningų mokėti. Kas lengvai pasižada – sunkiai ištesi. Anksti pasižadėjo, tik vėlai atėjo. Kum pasižadė́jau, tum i mirsu, – kitų kailinių nevilksu.

2. apžadus padaryti, duoti įžadą: Pasižadu brangvyno negerti. Pasižadė́k man daugiau nebegert ir manęs klausyt. Beržėnienė jau seniai buvo pasižadėjusi aplankyti Vilniaus Aušros vartų Dievo motiną. [Ponas] pasižadė́jo, sako, jeigu manę priešas nepagaus, neras, statysiu bažnyčią. Pasižadė́k an Kryžių kalno ką nors nunešt, labiáus – kryžiuką. Jeigu pasižadė́si piktai dvasiai, ana i padės.

3. sutikti ištekinti: Prikalbėjo tėvutėlį, pažadė́jo dukterėlę. Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tada pasilsėsi ir pasigrožėsi, kap mane pažadė́si. Atjojo kokiu gražiu eržilu, ir jos seserėčią pažadė́jo. Pažadė́jai tam berneliui, kur nei kartą nemačiau. Baigiasi jo tie trys metai, važiuoja jis pas savo pažadėtą mergą. Mano dukrelė taip toli pažadėta. Ką, močiute, padarei, ką, senoja, padarei: pažadė́jai mane jauną už to šelmo bernelio. Tetušelis pažadėjo, matušelė parkalbėjo, šitai dukrės skrynelė ir ši šilkų barvelė. Pažadėjai savo mergytę namams rūstos anytos. Angelas Gabrielis nusiųstas buvo nuog Dievo miestan Galilėjoj, kurį vadino Nazaret, panosp, pažadėtosp vyrui. O jei jis ją pažadės sūnui savam, tada tedaro jis jai dukteries tiesą. sutikti tekėti ar vesti: Tau pasižadė́jau i už kito netekėsiu. Būsiu to, kam esu pasižadėjusi. Joniukas nupirko, brangiai užmokėjo, Onytė Joniukui nepasižadėjo. Kad tu nepasižadi mane imt, tai aš tave čia nuskandysiu. susituokti: Žalia rūtelė gana neštie, ba jau berneliu pasižadėjau ir prieš altorių rankas sudėjau. Žiedas negal [i] ma nešiot lig tai dienai, kol nepasìžada vienas kitam.

4. paskirti, nulemti: Teip turbūt jau buvo pažadė́ta. Gyvensime, kiek mums gyventi yra pažadėta. Neieškok laimės – pati ateis, jei būsi jos pažadė́tas. Ir vis, kas Izraelio pažadėta tampa, tatai tur [i] jų būti. Motina liepė sūnui elgtis gražiai, kad pasirodytų vertas pažadėtos laimės. Ing tą žemę, kurią jis Abrahamui, Isaakui ir Jakubui prisiekė (pažadėjo). Įvedęs Dievas sūnus Izraelio žemėn pažadėton.

5. užkalbėti, pagydyti užkalbant, tariant burtažodžius: Pažadė́jo, kai gyvatė inkirto, i pastaisė.
rañką (rū̃tą, šìrdį) pažadė́ti sutikti tekėti: Šit panelė Ona Stripeikaitė ką tik teikėsi pažadėti man savo ranką. Tai verkia mergelė nutekėdama, berneliu [i] rūtelę pažadė́dama. Jei tau šìrdį pažadė́siu, kol gyvęsiu, tol mylėsiu. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių.
pažadė́toji žẽmė. Gal čia niekada nieko ir nebuvo, tiktai miglota prisiminimų linija, kai vaikas žvelgdavo pro langą į tą pusę ir kai rodydavosi, kad tenai, toli, yra jo pažadėtoji žemė. Į pažadėtąją žemę jos pranašas niekada neįeina.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'izadeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žadė́ti, </b>žãda (žãdi. žãdžia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">manyti ką daryti, ketinti, norėti: </span> Žadė́ [jo] dar kada ateit. Daryk, kaip tu žadė́jęs. Brolio laukiu, visgi žãda žãda atvažiuot. Žadė́j [o] pas mane atvažiuot, bet neatvažiav [o]. Žadė́jo su maimi eit. Žadė́ [ja] u pasimt žolei pjaut pjautuvą. Žadė́jo da [dukterys] atvažiuot, kai pabaiga bus liepos, tai pabaigoj atvažiuos ir vėl. Kap žadė́ta parduot, tai paršai tik lauku gyvi buvo. Biškį žemės ten duos, paršiuką žadù auginti. Karves tebeturiam abidvi, žãdam parduot senę. Aš žadù pailsėti, kai tu išvažiuosi. Jau mes žadė́jom kitus namus pirktie. Da žadė́jom kokį skūngalį <span class="explanation"> (daržinę) </span> budavoti, ale pasidėjom rankas. Biškį esanti sveikesnė, pati parvažiuoti žãda. I daba žadù [kepti duoną], bet nebeprisiruošiu. Žãda ne tiektai ateit mūsump, bet ir gyvent mūsimp. Čia mes žadė́jom nėkaip nekelti tų vestuvių. Nė nepamačiau, kaip savaitė praėjo bèžadant rašyt jum laišką. Sako, ka žãdat išeiti iš čia, taisotės mieste gyventi. Čia gimus, čia užaugus, čia žadù ir numirt. Aš negėriau ir gert nèžadu. Žãdanti eit a pas sūnų, a pas dukterį [gyventi]. Aš žadù eit namon <span class="explanation"> (mirti) </span>, namai ant kalno, viečni namai <span class="explanation"> (kapinės) </span>. Nors visi žadėjom mirti už tėvynę – liko netesėti mūsų pažadai. Nes dosningas Dievs kiekvieną žino pasotyt, ale su pilnoms saujoms mus vis šert nežadė́jo. Žadat sau ilgai dar ant svieto gyventi. Žada mane motulė labai toli duoti. Ketinau, žadėjau davatkėle būti, už bernelio neiti. Žadžiù būti davatkėle, žadžiù daturėti. Žãdas atvažiuot in mañ. Tai vis žadė́jos an ją atvažiuot. Garbės buvo nemažos patekti į Aleksio knygelę, nes jis žadėdavos ir išspausdinsiąs. Kitų avelių nenori pažint nei apie jas rūpesčio žadas turėt. Kad aš koksai norint ne didis žmogus tavęsp ateit žadė́čios, be abejojimo pašluotumbei juos. Jisai žadė́josi kelties iš numirusių. <span class="explanation">taisytis, rengtis ką daryti: </span> Žãdam vieną paršelį pjauti jums parvažiuojant. Paršus triskart beliuobiam, o tą peniukšlį žãdam skerst. Šiandien žadėjo daržus arti. Išrašė vaistų, žadė́jo paleisti numie [iš ligoninės]. Pirma nežadė́jo eit, o paskui susiriuošė. Vis žadu sakyti i vis nedręsu. Šįmet žadù trobą statyti. O aš jau aštuoniasdešimt metų i da mirti nèžadu. Visai nusiminęs įsikabino jis į virvę, kuri žadėjo dingti vandenyje. <br/>2. <span class="explanation">pranešti apie būsimą savo veiksmą, sakyti ką duosiant, darysiant, būsiant: </span> Žadėtas daiktas. Žadėjo šieno vežimą, o kai reikia, nedavė. Skerdė kiaulį, tai žadė́ [jo] skerstuvių. Žadė́jo daug tų piningų duoti. Atiduok, kam buvai žadė́jusyt. Žadė́t žãda, ale kai reikia, tai negausi. Klausinėdavo, kuriai mergai žãda [dalį], an tą važiuoja [pirštis]. Visiem mokėt žãda [pensijas], o pinigų neturi. Tai ko jie nekelia [pensijų], jie tik žãda žãda žãda. Žadė́k nežadė́jęs, vis vien nepadirbsi. Gausit atlyginimą, kas buvo žadė́ta. Žadė́t, ko neturi, tai negalì. Vienas išgali, kitas neišgali, žadė́t žãda. Lig ketvirtadieniui lietaus nèžada. Karaliaus rūmus mun tegul žãda, aš terbelę užsikabinusi geriau eičio, by sveika būčio. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo. Togdėl žadėjo po prysiega duot, apie ką noris prašytų. Ištesėjo tatai, ką kitur žadėjo. Atpenč žada malonę ir visą gerą visiemus tiemus, kurie tus prisakymus laiko. Iš jo. vaisiaus Dievas žadėjo, jog pats Dievas gimti turėjo. Ir priesakė jiems … žadėtų dovanų palūkėti. Idant Ponas ant Abrahamo atsiųstų, ką jis jam žadėjo. Daug žãda, maža duoda. Daug žadantis maž teduoda. Kas lengvai žãda, tas sunkiai duoda. Ne tiek duoda, kiek žada. Ne tiek Dievas duoda, kiek dar žada. Žmogus žãda, bet Dievas rėdo. Nereikia žadėt, jei negali ištesėt. Veikiai žadąs, veikiai gailias. Žadėjo duonos, davė akmenį. Žadėjo stuomenų nuo nosies iki lūpų. Žadėk mažai, o daryk daug. Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk. Kad žadėjai, tai ir duok. Kas žadėta, tur būt ištesėta. Be reikalo nežadėk. Nežadėk daugiaus, kaip gali duoti. Daug klausyk, maža kalbėk, daug dirbk, maža žadėk. Žadėjo – patiešijo, nedavė – negriešijo. Rudenį težadėk grūdus. Žadėjo kelius taisyti, o ėmė kišenius kratyti. Neklausk, kas žada, eik, kas veda. Dėkui tam, kas veda, o ne tam, kas žada. Blogi darbai pragarą žada, geri – dangų. Žadù – nežinau kada. Daug buvo žadėta, o teko šnipštas. Žadì žadì, ir vis gėrimas atliekti. A, jau jy žãda – ir an jauno [mėnulio], ir an seno. Žadė́t neva žãda, o kišeniuj špygą rodo. <br/><b>žadė́tai</b>. Gavęs nežadėtai, gausi ir netikėtai. Žadiẽs <span class="explanation"> (žadėkis) </span> ateit, ko tyli? Nesìžadu tuom užsiimdinėt. Tu visad greitai žadies. Vaišių bėgyje samdininkai lygsta, žadasi, atsisakinėja. [Ragana sako] – vilkas teipgi žadėjosi pagraužėti [medį] ir tik apgavo, nė graužė, nė ką. Jonulis nupirko [kamanyčias], brangiai sumokėjo, o jauna Onutė jam nesižadė́jo. Jau tavęsp ateit žadas. Žmonės įvairiose ligose ir priepuoliūse pradėjo žadėties pri to kryžiaus. <span class="explanation">teikti vilties pažadais, leisti tikėtis gausiant: </span> Žãda duoti i mums tą avansą. Žãda žãda mane leist mokytis siūt, ale musėt išdils <span class="explanation"> (netesės pažado) </span>. Pardavei arkliuką, [o] da žadė́jai man bulbas išart. Piršlys viską žadė́s, ir auksą i sidabrą. Mano pusbrolis treti ar ketvirti metai žadė́jo duot avilį. Žadė́jo man duot bičių, ale bijau, kandas anos. Žadė́jo žadė́jo, ir nei kriukt, nei mukt. Du tad daiktu žãda apaštalamus ir visiemus ižtikimiemus saviemus: didį nuliūdimą ir didį džiaugsmą. O sekiot šventų įstatymų jo, o būt visada tame žadėtame pašlovinime jo, kuriuos ans visados žadėjo tiemus, kurie vaikščioja zokane jo. Žadėjai mus visad išklausyt. Išbėgo nuog tų, kurie vaikščioja klejojime žadėdami jiems valnastį, noris patysjen yra tarnais pagadinimo. Ir Moziešius šaukėsi Ponop varlių dėlei, kaip jisai faraonui buvo žadėjęs. Žadėjęs buvo Viešpatis … Zacharijai kunigui, jog motė jo turėjo jam sūnų pagimdyt. Po Juškos didžiausias žodyno rinkėjas buvo daug žadėjęs kalbininkas Būga. P. Širvys nebe žadantis poetas, o tikras poetas, turįs savo braižą. Jie kalnus miltų žadė́jo, bet netesėjo. Aukso kalnus mumi žãda. Nei man jos reikia, nei aš jai žadėjausi…. Stipriai žaduos jau daugiaus nenusidėt. <br/>3. <span class="explanation">sutikti tekinti (už ko): </span> Buvau nežadėjęs leist savo dukters [sakė karalius], bet ka atjojai, jeigu eis, tegul eina. Oi motule, kam žadė́jai mane girtuoklėliu [i]. Meldžiu, mamužėle, mano garbužėle, nežadėk dukrytę nelabam bernyčiui. Aš nežadžiu dukrelės, savo viernos slūgelės. Žãda tave už to senio duoti. Žada, keta už seno išleisti, nemokėsiu seno šėnavoti. Žãda žvirblelis dukrytę leisti. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, argi ana pareitų, matušelę atrastų? Nežadėk, močiute, pijokui berneliui. Dūmo [ja] balta matušėlė, dūmo [ja] mielas tėtušėlis, kur žadė́ti dukrelę. Žadėtas. <br/>4. <span class="explanation">reikšti ko būsimo žymes: </span> Gilus dangus ir gaili rasa laukuose žadėjo gražią dieną. Giedras be mažiausio debesėlio dangus žadėjo karštą dieną. Jie. bėga nuo dangaus, slapstydamiesi už miškų, žadėdami gerą šienpjūtę. Bet be tavęs, tu dangiškasis mūsų tėtuti, nieks negal mums tekt, ką miela vasara žãda. Tyla truko ilgai ir ji, Marčiui atrodė, nieko gero nežadėjo. Nors abu kalbėjo ramiais balsais, tačiau jų akių išraiškos nežadėjo nieko gero. <span class="explanation">reikštis ko būsimo žymėms: </span> Žãda būt rytoj graži diena. Sako, lietus žãda būt. Šią naktį žãda būti didelė rasa. Serga tėvučio dukterėlė, nebežada pagyt. Žãda lyt, turbūt neisim prie šienų. Žãda lyt, skubinkim šieną kraut. Vakar buvo bežãdanti lyti – neblijo. Ryt žãda būti lietaus. Susvadinau, žãda šalti, nusvilins muno gėlikes. <br/>5. <span class="explanation">grasinti, grūmoti: </span> Pyksta, rėkia, baras, lojojas, išvyt žãda – tai ką darysi, tylėk. Mun atrėmė šautuvą, žadė́jo nušauti. Žadė́jau mušti už to jurgino nulaužimą. Žadì užmušti a pakarti, o gyvos nenori bepaleisti. Muša su diržu i papjauti žãda. Kad jis mat žãda žãda vis [mušti], ir jį tada ir primušė. Jei pagirsta, ka nori parduot, tai padegt žãda. Ka antra mergelė gimė, irgi žadėjo nebgyventi. Ans mun žadė́jo daužti. Tiktai jau dideliai buvau išsigandęs, ka tas kareivis žadė́jo vesties į štabą. Keikė jie piktą kryžeivį. Keikė ir daugel jam žadėjo. <br/>6. <span class="explanation">skirti, lemti: </span> Eik, tau piningai ten dideli žadė́ti. Tau tas piningų diržas buvo žadėtas. Jau kas kam žadė́ta, n’ištrūksi. Teip jau buvo žadė́ta, nėko nepadarysi. Nėko nepadarysi, ka anai amželis toks žadė́tas. Anai buvo jau toks kryžius žadė́tas. Laimė, kurią žãda rytojus. Ji turinti miegoti šimtą metų; ją prikelsiantis karaliaus sūnus, kuriam ji yra žadėta. Gal taip Dievo žadėta, kad nešviestų žvaigždė man, nuklydusiam skausmo keliais. [Senovės lietuviai] paskutinė [je] nenusiminė, o žadėtoje nenusigando. Kad izraelitai išėjo iš Egipto ir keliavo į žadėtą žemę, stokojo jiems kelyje valgymų. Tie neįeis žemėna anona, pirmai sau žadėtona. Jei bus tai [Dievas] man žadė́jęs, tad man duos ir be prašymo mano. Išpildysis tavimp tie visi daiktai, kurie yr nuog Viešpaties žadė́ti. Kur yra žadėtasis atėjimas jo. Pagijau – mirtis dar nebuvo žadė́ta. Dabar, mergel, patirsi amžinybę, kuriai esi žadėta gimdama. Ateis ir tau diena žadėta, ir šilas atsidus lengvai, tėvynėje viltis sudėtas į saugų uostą neš laivai. Žadėtosios nu Dievo (neišvengsi) neišsaugosi. Kas kam žadė́tas, tas tam kaip padėtas. Jei būs žadėta, būs kaip padėta. Žadė́toji kaip ant toros pakabintoji. Ką žadė́jęs ir paginęs atiduoda Dievas. Gul tinginys ir sako: ką Dievas žadė́s, ir par langą įmes. Munie buvo Dievas žadė́jęs, o šuo ant uodegos nunešė. Belaukiant laimės žadėtos, užklupo bėdos netikėtos. Liuob sakyti: veršis putro [je] nesugers muno žadė́tojo. Gavusi nežadėtą, noris bėk ir iš svieto. Toks liežuvis šunie žadė́tas, o anai įdėtas. Tavo liežuvis kaip menturis; velniuo žadėtas, o tau įdėtas. Ta širdis buvo šunie žadė́ta, o tavie įdėjo. <br/>7. <span class="explanation">gydyti užkalbant, veikti ištariamais burtažodžiais: </span> Žadėkite mane, sako ligonis, t. y. žadus provykite, kad išgyčiau. Anas anksčiau nuo gyvatės žadė́davo. Mano diedas jau seniai žãda nuo kirmėlės. Kai gyvatė inkanda, eina žadė́t. Gyvatė inkando, tai žadė́jo i vienas, i kitas – nemačijo. Jei kirto gyvuliui gyvatė, žãda. Ana žãda visiem nuo rožės. Žãda in cukraus, in druskos ir in [v] andenio. An ragelius duonos žadė́tos su druska pririšė – nusto [jo] pampt [karvė]. Ir tata man žadėjo. Eidavo žadė́t te pas kokius burtinykus. Bet Pakulienė jį. žadė́t pas patalą stojos. Nebūdavo galima žadėti ar tvarstyti nešvariais drabužiais, nesiprausus ar nesišukavus. <span class="explanation">burti, kerėti (ppr. gyvačių įkandimą): </span> Ana pati gi žãda gyvates. Kai žada kirmėlę, reikia trys rozai sukalbėt nedūsavus…. Ta moteris gyvates žadė́jo. Prieš padūkimą žadėjo rūkymu. \| Žadu žadu žadinį, ne viena žadu – seseres žodžiu žadu: – Piktybe, atstok. <br/><b></b> Diẽvo (</b><br/><b>pirmájam bíesui) žadė́tas</b> <span class="explanation">labai blogas, niekam tikęs: </span> Buvau pìrmuojuo bíesuo žadė́tas. O tei žmogus, Diẽvo žadė́tas: maluo [ja] ir nesarmatijas. <br/><b>žadė́toji valandà</b> <span class="explanation">padėtis, išeitis: </span> O čia ničnieko nereikia, žadėtosios valandėlės tik belaukia. <br/><b>apžadė́ti, </b>àpžada, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): </span> Ir apžadė́jo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir pagijo. Apžadė́jo visas skolas išmokėti i paėmė [merginą]. Ana apžadė́jo kūdikį savo vežti bažnyčion ant atlaidų (atpuskų). Apžadė́jo dukterį karalius velniam. Dievas Tėvas … savo sūnų visam svietui apžadėjęs ir atsiuntęs est. Amžinas jo susimylimas visiemus est apžadėtas. Gyvolius, ant apieros apžadėtus, vedė į bažnyčią pas pat altorių. Nū yra žadėjimas Abrahamui ir sėklai jo apžadėtas. Apžadėjau jus vienam vyrui. Teipajag ir balta galva, jei ką apžadė̃s, darbu teišpildai. Kas ką apžadė́jo, kaltas yra ižtesėt. Apsižadė́jai tu nueiti tenai ir viską padaryti. Aš esu apsižadė́jęs koplyčią pabudavoti. Ligoj būdamas apsižadėjo plaukti už jūros, kariauti su turkais. Ir apsičystijo afieravodami afierą sudegamą, ir ką apsižadėję buvo. Sūnus Dievo apsižada mums pribūti ir velnio smarkumą atvaryti. Mes jam. apsižadam ing jį tikėti. <span class="explanation">duoti įžadą, daryti apžadus: </span> </span> Darykite apžadus ir, ką apžadėjote, ataduokite V. Dievui savam. Įejo viena senelė, apsižadė́jo, užsidegė žvakę ir meldas. Apsižadėjo nei valgyti, nei gerti, iki Povilą būtų nužudę. Apsižadu, priežadą padarau, kalbu. Mes prisiektinai apsižadėjome nieko neragauti, iki užmušime Povilą. Apžadas esti, jei kas patsai savaime apsižada V. Dievui padarysiąs kokį gerą daiktą. Aš buvau užsikrėtęs žemaičių papratimu – apsižadėti ir apžadus vykinti. Ana buvo apsižadė́jusi eiti už ubago. Numetęs abitą grobė už kardo ir apsižadėjo, jog atmonijęs neprieteliams Mindovės po trejų metų vėl aną apsivilks. [Šv. Ona] apžadė́jos teipajag V. Dievui, ką pagimdytų, afieravot ir ataduot ant amžino tarnavimo jo. Kumet pernai sirgau, apsižadė́jau pėsčia į Kalvariją nueiti, ten visus ubagus išmaldyti. Ir žmonės didžiai bijojosi Pono ir afieravojo Ponui ir apsižadėjo jam. Ir Jokūbas apsižadėjo, ir bylojo: jei Dievas su manimi bus ir mane apsaugos ant to kelio, kuriuo eimi, ir duos man duoną valgyti ir drapanas apsivilkti ir mane pakajuje vėl namie parves tėvop manop, tada tas Ponas bus man Dievu. Apsižadė́jęs yra [Dievas Tėvas] saviemus smertį atimti …, tai ir išpildęs yra per … sūnų savo Poną mūsų Jėzų. <br/>2. <span class="explanation">užsakyti (mišias): </span> Įejo pri klebono i sako: noriam mišias apžadė́ti tokia i tokia mada. Apžadė́tų mišių neatdaviau į Beržorą – griekas. Apžadė́jau mišias pri švento Antano, kad tik muno pavogta karvelė atsirastų. <span class="explanation">aukoti: </span> Geresniai yra klausyti ne kaipo apžadėti avių riebumą. <br/>3. <span class="explanation">iš anksto numatyti, paskirti: </span> Iš šių mano darbų numanyti turit, jog aš, o ne jūsų mistras Jonas, esmi apžadėtasis Mesijošius. Duok …, Dieve, … idant jisai apžadėtąją karalystę tavo … apturėtų. <br/>4. <span class="explanation">sutikti ištekinti (už ko): </span> </span> Tėvas dukrelę jau apžadėjo. <span class="explanation">sutikti ištekėti, vesti: </span> Apsižadėjęs. <br/>5. <span class="explanation">pagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: </span> </span> Ligą, dantis apžadė́ti. Man dantį apžadė́jo, ir dar̃ nesopa. Man tai buvo insrišus vienais metais [rožė], tai nuejau, apžadė́jo. Bijau duot žadėt, ba kap apžadės, tai nė liekarstos nemačys. <br/>6. <span class="explanation">užburti, užkerėti, apžavėti: </span> Apžadu kraują. Ugnį senovės žmonės mokėdavo apžadė́t. Nekursai vyras [gaisro] ugnį apžadėjo, tai ji vis gudkūliais apžadėtojį paskui sekė. Ko čia lendi kaip apžadė́tas. Kasdien geria kaip apžadė́tas. <br/>7. <span class="explanation">pakeikti: </span> Būčiau apžadė́jęs žmogų. <br/><b>atžadė́ti, </b>àtžada, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">liautis ką daryti: </span> Žada žada, o nei prižada, nei àtžada. Vienus audėm rinktinius, ir atsižadė́jau, ir daugiau ne. Atsižadė́jau eit vakaruot su mergom. Mūsų Amiliai suknią siuvo, tai atsižadė́jo [tos siuvėjos paslaugų]: pradėjo siūlės irt. Man Kazius vežė iš kur čia, tai daugiau atsižadė́jau – kaip ir graban deda. Jis jau buvo atsižadė́jęs pas juos te eit, bet ir vėl nuėjo. Su Antanu abu atsižadė́jom daugiau te nei nosies nekišt. Atsìžadu daugiau važiuoti į tą Pušalotą – nieko te gero nėr. <span class="explanation">griežtai nutarti ko nedaryti: </span> Alaus atsižadė́jau daugiau daryt. Atsižadė́jau daryt [alų], dabar nebeturiu nė bačkos. Nesu pijokas, ale nuo dvie [jų] stikliukų neatsìžadu. Atžadėkimės veikalų kūniškų. <br/>2. <span class="explanation">atsisakyti ko, nuo ko, nebereikšti pretenzijų: </span> Jau tu atsižadė́k nuo savo žemės. Atsižadėti žemės! Kurgi atsižadėsiu! Mano senelis apsiėmė už brolį atitarnaut [rekrūtuose], o brolỹs prisižadėjo tos ūkės atsižadė́t. Būtum galėję frontą praleist ir namie, ale jau reikėję būt [ų] atsižadė́ti ir gyvulių, ir visko. Sukiužusių puodų ir katilų, atvilktų sulopyti ir paskui atsižadėtų [, pilna kalvė]. Kurs n’atsižad [a] visam, ką turįs, negal [i] mano mokintinis būti. Aš galutinai atsižadėjau minties būti gydytoja ir tapau aktore. Ar ne apjakimas anos mergičkos, kad atsižadėjusi yr savo šlovės. <br/>3. <span class="explanation">liautis bendrauti, nepripažinti, nutraukti santykius, pakeisti požiūrį į ką: </span> Velnui, brangvynui atsižadėti. Tas pradėjo atsižadė́t, keiktis ir prisiegot, jog nepažįstu žmogaus to, kurį bylote. O gal ir atsižadėjo savo tėvų. Ką aš ėsiu, ka tėvų atsižadė́siu. Tėvai vaikų atsižadė́jo. To neklaužados [sūnaus] tėvas atsižadė́jo. Sibire kur pasiliko, atsižadė́jos i kalbos, i pavardžių, visa ko. Anie to savo tikėjimo neveikiai atsižadė́jo. Aš stotaus ir an kulkos – Dievo neatsižadė́tau. Kurie tą tiki, šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velnop. Žadėjau tikėt ing Dievą ir atsižadė́jaus velino, pasaulio. Žydai … Christaus nepažino arba pažinę iž naujo atžadė́jos jo. Savo paties vierą … išreikš, … atsižadėdamas velnui ir svietui, su visais jų … darbais ir geiduliais. Atsižadėjau šėtonui ir visai jo draugystei. Tas ne lietuvis, kurs dar bijo atsižadėt sapnų nakties. Jis atsižadėjęs atsargumo, vėl ėmė veikti drąsiai, atvirai. Žmogus, savęs atsižadėjęs, yra liuosas ir drąsus. Terbos ir kalėjimo neatsižadėk. Visko, vaike, prigyvensi, neatsižadė́k nė turmos, nė terbos. Nuo ubago terbos ir turmos neatsižadėk. Dėl gero alučio atsižadėsiu ir midučio. Biznį pamėgęs, Dievo atsižadėk. Gegužytės dalios pavydėjo, vaikų atsižadėjo. <br/><b>atsižadė́tinai</b>. <br/>4. <span class="explanation">pagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: </span> </span> Šita bobutė nuo gyvatės moka atžadėt. Atàžada žadėtojas ir gyvulį. Gyvatė kirto, atžadė́jo arklį. Ir su rūgštum pienu kai kas atàžada. <br/>5. <span class="explanation">atgauti žadą, pradėti kalbėti: </span> Ligonis jau àtžada, t. y. atsako žodį. Nieko nebatžadėjo ir mirė. <br/><b></b><br/><b>jùpų atsižadė́ti</b> <span class="explanation">mesti kunigystę: </span> Jùpų atsižadė́jo, taip darbą dirba. <br/><b>dažadė́ti, </b>dàžada, -ė́jo. <span class="explanation">padaryti įžadą</span>. <br/><b>įžadė́ti, </b>į̃žada, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pažadėti, prižadėti: </span> Tėvas velniui sūnų įžadė́jo. Įsìžadu, kad nieko neveiksiu, i vis veikiu. <span class="explanation">duoti įžadą, daryti apžadus: </span> </span> Ji buvo įsižadė́jus lankyt šventas vietas. Insižadė́ję, penktadieniais pasnykaus. Motina, vakare kalbėdama poterius, įsižadėjo Panelei Švenčiausiai pėsčia eiti Šidlavon į atlaidus. Sirgdamas žmogelis įsižadė́jęs, kad tik sugytų, tai Vilniun nukeliauti ir keliais Kalvarijas apeiti. Jie. įsižadėjo su netikinčiais kariauti. Anas buvo insižadė́jęs kryžių statyti, kad gims sūnus. Įsižadė́jau į šventą Oną ir pagijau. Geria ir geria, lyg įsižadėjęs. Šimas ir Šimienė tarytum įsižadėjusiu po dusyk kas savaitė pradėjo lankyti miestelį. <br/>2. <span class="explanation">sutikti ištekinti (už ko): </span> </span> Jau mano dukrelė kitam inžadė́ta. <br/>3. <span class="explanation">palinkėti (ko) </span>. <br/><b>išžadė́ti, </b>ìšžada, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pažadėti (visus) atiduoti: </span> Visus šuniokus išžadė́jau kitiems, net sau nebepasilikau nė vieno. <br/>2. <span class="explanation">ilgą laiką žadėti: </span> Visus metus jis man išžadė́jo, bet ligšiol nedavė. <br/>3. <span class="explanation">sutikti, leisti ką padaryti: </span> Ìšžada parduot žemę. <br/>4. <span class="explanation">atsisakyti nuo ko: </span> Teip nutikus išsižadėjo vyskupystės ir daugiaus į Žemaičius nebgrįžo. Vokiečiai man karaliaus vainiką siūlė ir ketino Žemaičių išsižadėti, jei sutiksiu susidėti su jais prieš lenkus. Išsižadėk tos Amerikos, paklausyk manęs! Išsižadė́jom ir žemės, ir namų. Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu. Suvis išsižadė́ [jo] namų. Ar Tamsta pyksi, ar ne, aš neišsižadu savo nuomonės. Bet dabar aš amžinai išsižadu to keisto sumanymo. Lietuvininkams, kurie savo tautybės neišsižadė́jo, blogi laikai buvo. Išsìžada lietuvybės, lenku darosi. Mirti blogai, bet išsižadėti teisybės dar blogiau. Dėl žmonių laimės, dėl tėvynės labo aš galėčiau išsižadėti savo asmeninės laimės. Laisva tauta negali išsižadėti savo nepriklausomybės, neišsižadės jos ir Lietuva. Pačią vedant, nu tėvų, brolių ir seserų atsitolinant, reik ir tų grožybių išsižadėti. Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs. Tus ne žmogus, kas išsìžada savo tautybės. Svetimo nenorėk, savo neišsižadė́k. Geriau neprižadėk, bet ką prižadėjai – neišsižadė́k. Kas išsižada savo žodžio, tas išsižada savo sielos. <span class="explanation">liautis ką daryti, griežtai nutarti ko nedaryti: </span> Vyras išsižadė́jo arielkos gerti. Vyrų tokios galvos, o arielkelės negalia išsižadė́ti. Jau reiks išsižadė́t visai gert. Jau verčiau rūkymo išsižadė́ti, nei kai žmonos. <br/>5. <span class="explanation">liautis bendrauti, nutraukti santykius: </span> Vaikai tėvo išsižadė́jo. Dreba ir rašos, kad išsìžada savo močios. Tėvai dar̃ išsìžada vaikų, regi! Turì vargti, jug neišsižadė́si tikro tėvo. Tas žmuoj išsižadė́jo vaikų. Neateina anas kieman, išsižadė́jo, sustikt nenori. Ne tas karžygis, kuris jautį kumščiu gali užmušti, bet tasai, kuris išsižadėjo tėvo, motinos ir jaunos mergelės, kad tik įvykdytų savo svajones. Verkė [Veronika], kaltės nežinodama, verkė, Dievo pamiršta ir žmonių išsižadėta. Ką pamačys išpažinti lūpoms Jezusą Christusą, kad jo savo darbais išsižada. Neišsižadėk lazdos, terbos ir turmos. Trijų daiktų nereikia išsižadė́t: turmos, tarbos ir lazdos. Giminė buvo, kab daviau; išsižadėjo, kai pareikalavau. <br/><b>nužadė́ti, </b>nùžada, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pasakyti ką duosiant: </span> Nužadė́jo dukterim po dešims tūkstančių pasogos. Tik jau kam kitam nenužadė́k. Pasigyrė bernaitėlis: turiu šešius dvarus – nužadėjo jam tėvelis duoti tris šimtelius. <span class="explanation">skirti, paskirti: </span> Jis buvo nužadėtas ilgai kalėt. Kaipogi jis yra karelius ypačiai Bažnyčiai Dievo nužadėtas. Tau prikrauta svirnelis kraitelių, nužadėta jaunasis bernelis. <br/>2. <span class="explanation">sutikti išleisti už vyro (ppr. toli gyvenančio): </span> Kolei tas [v] andenis nusistovėjo, tai močia dukrelę man nužadė́jo. Per tavo tėvelį valgiau i gėriau, man tave tėveliai ir nužadė́jo. Lylia lylia mažąją dukrelę nužadėjau jaunajam berneliui. Kam nužadėjot ažu našlelio, ažu našlelio, až pijokelio. Žada mane motinėlė tai toli nuduotie, toli nužadėtie. Jis. begerdamas beuliodamas ir mane nužadėjo už šimto mylių, marių mėlynų. <br/>3. <span class="explanation">padaryti įžadą</span>: Liga sergant, ana nusižadė́jo eiti į atlaidus. Ir žỹdės nusižadė́davo pri švento Roko Kęstaičiūse. <span class="explanation">išgyti padarius įžadus: </span> Kad žmonys Panų kalne žadas, matyti, ir nusižada. Ten. daug ligonų liuob nusižadė́ti. <br/>4. <span class="explanation">netesėti, neįvykdyti pažado: </span> Žadėjo žadėjo ir nužadėjo. Žada anie, žada, taip i nùžada. Žadėjo žadėjo girtas – i nužadė́jo. Žadėjo žadėjo [grąžinti žemę], teip i nužadė́jo. <br/>5. <span class="explanation">pagydyti burtažodžiais; užkalbėti (ppr. nuo gyvatės įkandimo ar rožės): </span> Ana moka nužadė́ti ligą. Senis yra, tai nùžada nuo gyvatės inkandimo. Nužada gyvatės įkandimą ir rožę. Nužadė́jo nuo gyvatės įkandimo i pasveiko. Nužadė́k muno mergikę, bene išgys. Motina gerai nužadė́davo, duktė neva žada, bet negelbsti. <br/><b>pažadė́ti, </b>pàžada, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pasakyti ką darysiant, duosiant, duoti pažadą: </span> Pažadėtas dalykas. Ką anas tau pažadė́jo? Gausi, ką esu pažadė́jęs. Pažadėjau, tai ir atėjau. Kitą kartą pažadė́kiat teip nedaryti. Pažadė́jo išleist namo sveikt, išrašys vaistų, pamokys rimtai gyvęt. Jei pažadė́si, ko namie nepalikai, tai paleisiu. Vakar meiliai pažiūrėjai, susitikti pažadėjai. <span class="explanation">suteikti vilties pažadais gausiant, leisti tikėtis ką darysiant: </span> Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą. Esu jau pažadė́jusi dukterį Bukantams už piemenę. Jėgu tiktai tatai pažadė́si didelę pasogą, tai jiem bus viskas gerai, kad ir mergaitė ne teip graži. Garantavus Bažnyčios ir bajorų teises, pažadėta Lietuvoje įvesti Lenkijoje esamos institucijos. Augindamas pažadėjo abiem [sūnums] po žirgelį. O Judas siuntė jumpi, pažadėjo jiemus pakajų. O veizėk, ką pirm to pažadė́jo Evangelija. Aukso kalnus pažadėti. Lengva pažadė́t, sunku ištesėt. Pažadė́t lengva, tik ištesėt sunku. Pažadė́t tai lengviai pàžada, tik ištesėt tai sunkus žmogus. Be reikalo nežadėk, o ką pažadėjai – ištesėk. Kas pažadė́ta, bus ištesėta. Kas pažadėta, tur ir būt attesėta. Kursai daug pažada, tas menkai attesa. Pažadėk, o neattesėk – būsi amžinas bičiulis. Pažadė́ta tebūvie, pastatyta testovie. Pažadė́ta tai ne padėta. Pažadė́tas tebebus, pakilnotas nesupūs, t. y. kad pažada, o neduoda. Daug pažadėt, maž laikyt. Negali – nežadėk, bet pažadėjęs ištesėk. Kai girtas pažada, velnias juokias. Pažadė́jo – patiešijo, nedavė – negriešijo. Duosi neduosi, bet pažadėt gali. Nulenkė žmogus galvą prieš Protą, pasižadėjo visuomet klausysiąs, kad tik jam patarimų duotų. Jy pasižadė́jo, kad neišeis už vyro. [Senasis elgeta] pasižadė́jo jam gelbėsiąs. Gal pasižadė́jai svočiõs [na], mat niekur neberanda. Ana jau pas ketvirtą ar penktą ūkininką pasižadė́jo. Pasižadė́jau [šeimininkauti], kaip žmogui liksi melage! Savo akte Lietuvos luomai pasižadėjo visada remti Lenkijos luomus. Jis pasižadė́jo piningų mokėti. Kas lengvai pasižada – sunkiai ištesi. Anksti pasižadėjo, tik vėlai atėjo. Kum pasižadė́jau, tum i mirsu, – kitų kailinių nevilksu. <br/>2. <span class="explanation">apžadus padaryti, duoti įžadą: </span> Pasižadu brangvyno negerti. Pasižadė́k man daugiau nebegert ir manęs klausyt. Beržėnienė jau seniai buvo pasižadėjusi aplankyti Vilniaus Aušros vartų Dievo motiną. [Ponas] pasižadė́jo, sako, jeigu manę priešas nepagaus, neras, statysiu bažnyčią. Pasižadė́k an Kryžių kalno ką nors nunešt, labiáus – kryžiuką. Jeigu pasižadė́si piktai dvasiai, ana i padės. <br/>3. <span class="explanation">sutikti ištekinti: </span> Prikalbėjo tėvutėlį, pažadė́jo dukterėlę. Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tada pasilsėsi ir pasigrožėsi, kap mane pažadė́si. Atjojo kokiu gražiu eržilu, ir jos seserėčią pažadė́jo. Pažadė́jai tam berneliui, kur nei kartą nemačiau. Baigiasi jo tie trys metai, važiuoja jis pas savo pažadėtą mergą. Mano dukrelė taip toli pažadėta. Ką, močiute, padarei, ką, senoja, padarei: pažadė́jai mane jauną už to šelmo bernelio. Tetušelis pažadėjo, matušelė parkalbėjo, šitai dukrės skrynelė ir ši šilkų barvelė. Pažadėjai savo mergytę namams rūstos anytos. Angelas Gabrielis nusiųstas buvo nuog Dievo miestan Galilėjoj, kurį vadino Nazaret, panosp, pažadėtosp vyrui. O jei jis ją pažadės sūnui savam, tada tedaro jis jai dukteries tiesą. <span class="explanation">sutikti tekėti ar vesti: </span> Tau pasižadė́jau i už kito netekėsiu. Būsiu to, kam esu pasižadėjusi. Joniukas nupirko, brangiai užmokėjo, Onytė Joniukui nepasižadėjo. Kad tu nepasižadi mane imt, tai aš tave čia nuskandysiu. <span class="explanation">susituokti: </span> Žalia rūtelė gana neštie, ba jau berneliu pasižadėjau ir prieš altorių rankas sudėjau. Žiedas negal [i] ma nešiot lig tai dienai, kol nepasìžada vienas kitam. <br/>4. <span class="explanation">paskirti, nulemti: </span> Teip turbūt jau buvo pažadė́ta. Gyvensime, kiek mums gyventi yra pažadėta. Neieškok laimės – pati ateis, jei būsi jos pažadė́tas. Ir vis, kas Izraelio pažadėta tampa, tatai tur [i] jų būti. Motina liepė sūnui elgtis gražiai, kad pasirodytų vertas pažadėtos laimės. Ing tą žemę, kurią jis Abrahamui, Isaakui ir Jakubui prisiekė (pažadėjo). Įvedęs Dievas sūnus Izraelio žemėn pažadėton. <br/>5. <span class="explanation">užkalbėti, pagydyti užkalbant, tariant burtažodžius: </span> Pažadė́jo, kai gyvatė inkirto, i pastaisė. <br/><b></b> rañką (rū̃tą, šìrdį) pažadė́ti <span class="explanation">sutikti tekėti: </span> Šit panelė Ona Stripeikaitė ką tik teikėsi pažadėti man savo ranką. Tai verkia mergelė nutekėdama, berneliu [i] rūtelę pažadė́dama. Jei tau šìrdį pažadė́siu, kol gyvęsiu, tol mylėsiu. Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių. <br/><b>pažadė́toji žẽmė</b>. Gal čia niekada nieko ir nebuvo, tiktai miglota prisiminimų linija, kai vaikas žvelgdavo pro langą į tą pusę ir kai rodydavosi, kad tenai, toli, yra jo pažadėtoji žemė. Į pažadėtąją žemę jos pranašas niekada neįeina.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įžadėti

#