x
.
vyrė́ti, -ė́ja, -ė́jo. darytis vyru, stiprėti, įgyti vyriškų bruožų: Vyrė́ti, stiprėti, tvirtu stoties. Vaikis jau vyrė́ [ja],
t. y. tampa vyru.
įvyrė́ti. suvyrėti 1: Kas buvo anuomet jauni, dabar invyrėję, – kiti pasenę.
suvyrė́ti.
1. tapti vyru, suvyriškėti: Vaikinas jau suvyrė́jęs. Mažilelis, pamplelis buvo, i gana, pasku suvyrė́jo, kaip įdrūktėjo. Kaip suvyrė́ [ja] – anims tiek i berūpa.
2. įgauti vyriškų bruožų, ypatybių: Netinka moteriai per daug suvyrėti, pasidaryti kazoku. Taigi suvyrėjusi moteris yra nukrypimas nuo paskirties idealo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.