įvolinti

.
võlinti (-yti), -ina, -ino.

1. dėti, krauti: Nevolyk tu jam tiek daug, nepaneš.

2. virsti punduliais, kamuoliais. Čia nors durelėm pridenkit: dūmai gi võlina. Atdaryk kaminėlį, dūmai volina. Didžiausias dūmas iš kalno võlina. Nuo ėglių labai võlinas dūmai. Kai šitei jau pradeda bulbienas akėt, tai visur tik võlinas dūmai.

3. degti: Jau pradėj [o] võlytis [miškas]. Jau visas namas võlinos.
atvõlinti.

1. daug atriekti: Kad atvõlino tos duonos gerą lustą. Duonos dvi riekes per visą bakaną atsivõlino ir suvalgė. Atsivõlyk tiek, kiek gali suvalgytie.

2. numesti: Paskum vėl penkis [nužudytus] vyrus atvõlino gatvėn.
įvõlinti

1. įdėti, įmesti: Aš greitai dešrą puodan invõlinau, verdu. Invõlyta pagurklės gabalas, kur liula vienas taukas. Druskos insivõlys, i valgo.

2. įklimpti: Visi iki kaklo sniege insivolino, tai nabagai kepurnėjos kepurnėjos po sniego vėpūtinį, pakol išsikepurnėjo.

3. netikėtai įeiti: Žiūrau – insivõlina nepažįstamas senis.
nusivõlinti nukristi, nuriedėti, nuvirsti: Nusvolino nuo arklio kap kokis maišas. Pasjudino krantas griūt, greitai nusvolis in upę.
privõlinti

1. ko daug prikrauti, pridėti: Privolino pilną vežimą, kad arklys nepaveža.

2. priteršti: Žiūrėk žiūrėk, tavo vaikas in kelnes privolino.
suvõlinti.

1. sudėti, sukrauti: Kasmet į daržinę suvõlinu po penkis šešis vežimus šieno.

2. suversti: Vėjas miške medžius vieną ant kito suvolino, praeit nemožna.
užvõlinti.

1. uždėti, užkelti: Kap užvolino jis man maišą an pečių, tai tik nepargriuvau – sudribdė mane.

2. užduoti, užkirsti: Kap užvolino lazda per galvą, tas ir persivertė.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>võlinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">dėti, krauti: </span> Nevolyk tu jam tiek daug, nepaneš. <br/>2. <span class="explanation">virsti punduliais, kamuoliais</span>. Čia nors durelėm pridenkit: dūmai gi võlina. Atdaryk kaminėlį, dūmai volina. Didžiausias dūmas iš kalno võlina. Nuo ėglių labai võlinas dūmai. Kai šitei jau pradeda bulbienas akėt, tai visur tik võlinas dūmai. <br/>3. <span class="explanation">degti: </span> Jau pradėj [o] võlytis [miškas]. Jau visas namas võlinos. <br/><b>atvõlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">daug atriekti: </span> Kad atvõlino tos duonos gerą lustą. Duonos dvi riekes per visą bakaną atsivõlino ir suvalgė. Atsivõlyk tiek, kiek gali suvalgytie. <br/>2. <span class="explanation">numesti: </span> Paskum vėl penkis [nužudytus] vyrus atvõlino gatvėn. <br/><b>įvõlinti</b><br/>1. <span class="explanation">įdėti, įmesti: </span> Aš greitai dešrą puodan invõlinau, verdu. Invõlyta pagurklės gabalas, kur liula vienas taukas. Druskos insivõlys, i valgo. <br/>2. <span class="explanation">įklimpti: </span> Visi iki kaklo sniege insivolino, tai nabagai kepurnėjos kepurnėjos po sniego vėpūtinį, pakol išsikepurnėjo. <br/>3. <span class="explanation">netikėtai įeiti: </span> Žiūrau – insivõlina nepažįstamas senis. <br/><b>nusivõlinti</b> <span class="explanation">nukristi, nuriedėti, nuvirsti: </span> Nusvolino nuo arklio kap kokis maišas. Pasjudino krantas griūt, greitai nusvolis in upę. <br/><b>privõlinti</b><br/>1. <span class="explanation">ko daug prikrauti, pridėti: </span> Privolino pilną vežimą, kad arklys nepaveža. <br/>2. <span class="explanation">priteršti: </span> Žiūrėk žiūrėk, tavo vaikas in kelnes privolino. <br/><b>suvõlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudėti, sukrauti: </span> Kasmet į daržinę suvõlinu po penkis šešis vežimus šieno. <br/>2. <span class="explanation">suversti: </span> Vėjas miške medžius vieną ant kito suvolino, praeit nemožna. <br/><b>užvõlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždėti, užkelti: </span> Kap užvolino jis man maišą an pečių, tai tik nepargriuvau – sudribdė mane. <br/>2. <span class="explanation">užduoti, užkirsti: </span> Kap užvolino lazda per galvą, tas ir persivertė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.